Felipe González

 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Felipė Gonsalesas Markesas
isp. Felipe González Márquez
Felipe Gonzalez-Madrid-28 de enero de 2004.jpg
Gimė 1942 m. kovo 5 d. (81 metai)
Dos Hermanas (Sevilijoje)
Veikla teisininkas, Ispanijos visuomenės ir politinis veikėjas
Partija 1962 m. Ispanijos socialistų darbininkų partija
Commons-logo.svg Vikiteka Felipe González

Felipė Gonsalesas Markesas (isp. Felipe González Márquez; g. 1942 m. kovo 5 d. Dos Hermanas) – teisininkas, Ispanijos visuomenės ir politinis veikėjas.

BiografijaKeisti

Sevilijos universitete studijavo teisę ir ekonomiką. Studijuodamas priklausė krikščionių demokratų organizacijoms, 1962 m. įstojo į nelegalią Ispanijos socialistų darbininkų partijos (PSOE) jaunimo organizaciją.

1966 m. gavęs teisininko diplomą advokatavo, specializavosi ginti darbininkų atstovų teises.

1969 m. vedė Karmen Romero.

1965 m. Sevilijos provincijos PSOE komiteto narys, 1970 m. PSOE Vykdomosios komisijos narys. 1971 buvo suimtas. 1974 m. Siuresno (Prancūzija) suvažiavime išrinktas PSOE generaliniu sekretoriumi. Vadovavo partijai iki 1997.

1975 m. mirus diktatoriui Franko, grįžo į Ispaniją ir kartu su A. Suaresu pradėjo šalies demokratizavimą. Vienas Demokratinio judėjimo platformos lyderių. Legalizavus partiją, 1977 m. išrinktas Madrido tarybos nariu, 19772004 m. Kortesų (parlamento) narys, opozicijos lyderis.

19821997 m. Ispanijos ministras pirmininkas, jam vadovaujant prasidėjo reali ekonomikos rekonstrukcija, 1986 m. Ispanija priimta į Europos ekonominę bendriją ir NATO, peseta buvo įtraukta į Europos pinigų sistemą.

1989 m. pirmininkavo Europos Ministrų Tarybai.

Jo vadovaujama PSOE laimėjo 1986, 1989 ir 1993 m. Kortesų rinkimus.

1996 m. EBSO vadovas. 19781983 m. SI „Principų deklaracijos“ rengimo komisijos pirmininkas. Nuo 1980 m. SI pirmininko pavaduotojas.

BibliografijaKeisti

  • Un discurso ético (su Víctor Márquez Reviriego, 1982);
  • El Socialismo (1997);
  • El futuro no es lo que era (su Juan Luis Cebrián, 2001);
  • Memorias del futuro (2003).