Atverti pagrindinį meniu
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Feliksas Milevičius
Gimė: 1883 m. gegužės 23 d.
Telšiai
Mirė: 1965 m. kovo 3 d. (81 metai)
Telšiai
Veikla: knygnešys, teatro ir politinis veikėjas.
Pareigos: Telšių burmistras

Feliksas Milevičius (1883 m. gegužės 23 d. Telšiai1965 m. kovo 3 d. Telšiai) – knygnešys, Lietuvos mėgėjų teatro ir Telšių politinis veikėjas.

BiografijaKeisti

Tėvai buvo neturtingi amatininkai – stalius ir siuvėja. Šeima anksti neteko tėvo, todėl Feliksui teko mokytis ne mokyklos suole, o amatininko dirbtuvėje. Jis pasirinko knygrišio amatą, bet tam išmokti neturėjo lėšų. Abu su motina pėsčiomis nuėjo į Plungę prašyti paramos pas Žemaitijoje labdaringais darbais pagarsėjusį kunigaikštį Mykolą Oginskį. Šis sutiko apmokėti knygrišystės meistrui už mokslą ir Feliksas 1900 m. tapo knygrišiu. Pirmąjį savo darbą, į odos aptaisus įrištą maldaknygę, nunešė ir padovanojo savo geradariui kunigaikščiui Oginskiui. Platino caro valdžios draudžiamą lietuvių spaudą.

1905 m. gavo valdinę Teismo archyvinių bylų tvarkytojo tarnybą. Vėliau dėstė knygrišybą Telšių mokytojų seminarijoje, dirbo Šv. Kazimiero draugijos knygyno Telšių skyriaus vedėju. Susitaupęs lėšų, išsimokėtinai pirko nedidelį medinį namelį Didžiojoje (dabar Respublikos) gatvėje, pačiame miesto centre ir įsteigė privatų knygyną. 1907 m. vedė Eleną Folinaitę ir Telšiuose su kitais surengė pirmąjį lietuviškų spektaklių vakarą. Nuo 1907 m. dalyvavo scenos mėgėjų rengiamuose vakaruose: režisavo, vaidino, griežė, dainavo. 1910 m. jo iniciatyva Telšiuose įkurtas „skrajojantis knygynėlis“, kuris vėliau išaugo iki „Kanklių“ draugijos bibliotekėlės, turinčios per 2000 knygų.

Su kitais 1916 m. Telšiuose įkūrė scenos ir dailės mėgėjų draugiją „Kanklės“, iki 1924 m. jai vadovavo. 1925 m. jis dideliu visuomenės pritarimu išrinktas Telšių miesto burmistru ir tose pareigose perrinktas dar dvi kadencijas. Dar vieną kadenciją išbuvo burmistro padėjėju. Jo burmistravimo laikotarpiu nutiestas geležinkelis Telšiai – Kretinga, pastatyta geležinkelio stotis, atidaryta amatų mokykla (vėliau Telšių aukštesnioji taikomosios dailės mokykla). Kitu savo kūdikiu jis vadino Telšių elektrinę netoli Masčio ežero. Pats prižiūrėjo jos statybą, rūpinosi gauti iš Anglijos patentuotus vidaus įrengimus. 1944 m. rugpjūčio mėn. vokiečiai atsitraukdami elektrinę susprogdino. 1933 m. Lietuvos verslininkų draugijos vardu, akciniais pagrindais pastatytas vasarnamis (kurhauzas) prie Germanto ežero. 1938 m. Lietuvos Švietimo ir Kultūros ministerija F. Milevičiui buvo paskyrusi personalinę pensiją, kuri buvo nutraukta 1940 m. Tik prieš gyvenimo pabaigą jam buvo paskirta 15 rublių mėnesinė pašalpa.[1] 19421947 m. dar vaidino „Žemaičių teatre“ Telšiuose.[2]

ŠaltiniaiKeisti

  1. Laimutė Valatkienė. Žiupsnelis iš Felikso Milevičiaus gyvenimo. Žemaičių muziejus „Alka“
  2. Feliksas Milevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 132 psl.