Fedora (skrybėlė)

Fedora – minkšta fetrinė skrybėlė su vidutinio pločio bryliais. Fedoros viršus įdubęs, priekyje iš abiejų pusių įspaustas, todėl žiūrint iš viršaus atrodo trikampis.[1]. Paprastai viršus turi juostą.
Fedoros būna įvairių spalvų, bet dažniausiai juodos, pilkos, šviesiai rudos, rudos ir raudonos.

Fedora
Būdingas fedoros nešiojimo būdas

Į fedorą panaši skrybėlė yra trilbis (trilby), tačiau jos brylius siauresnis, o užpakalinė bryliaus dalis užriesta aukštyn.

Pavadinimas fedora jau buvo žinomas 1891 m. Pirmaisiais XX a. metais fedoros buvo tik moteriškos skrybėlės, bet apie 1919 m. fedoros pasidarė ir vidutinės klasės vyrų skrybėlė. 3-iojo dešimtmečio pradžio fedoros labai išpopuliarėjo ir išstūmė panašius homburgus.

Istorija redaguoti

Pavadinimas fedora atsirado iš 1882 m. Victorien Sardou pjesės „Fédora“, parašytos Sarai Bernar (Sarah Bernhardt).[2], kuri vaidino princesę Fedorą ir dėvėjo skrybėlę, panašią į dabartines fedoras. Taip fedoros pasidarė madingos moteriškos skrybėlės, ir tas jų populiarumas perkopė į XX a. pradžią.

Tapusi ir vyriška skrybėle fedora buvo populiari miestuose už stilingumą ir gebėjimą apsaugoti nuo blogo oro. Jau nuo XX a. pradžios fedoras ėmė nešioti Haredi ir kitų ortodoksinių judaizmo šakų atstovai. Juodas fedoras jie nešioja iki šiol.[3]

Fedoros neretai asocijuojasi su JAV sausuoju įstatymu, Didžiąja depresija ir tų laikų gangsteriais bei juos gaudžiusiais detektyvais. Holivudo filmuose fedoros pasidarė būdinga tipiško privataus detektyvo aprangos dalimi. Nuotykiniuose filmuose fedoros patogios tuo, kad gana platūs jų bryliai pakankamai slepia veidą, todėl aktorius galėjo pakeisti kaskadininkai ir likti neatpažinti.

JAV rytinėje pakrantėje fedora (kaip ir katiliukas) buvo populiari nuo 3-iojo dešimtmečio pradžios iki 7-ojo dešimtmečio vidurio. Tuo tarp Vakarų pakrantėje, pasižyminčioje mažiau formalia apranga, fedorų populiarumas ėmė smukti dar 6-ojo dešimtmečio pabaigoje.
8-ojo dešimtmečio pradžioje fedoros buvo laikomos mirusia mada, jas dėvėdavo tik vyresni ir/ar labiau tradicinę aprangą nešioję vyriškiai. Paskutiniais metais fedoros ima atgimti, tačiau kur kas spalvingesnės, kartais – languotos.


 

Nuorodos redaguoti

  1. Elizabeth Cotton, „Hats“ (Published by Stewart, Tabori & Chang) 1999
  2. Encarta Dictionary, Microsoft® Encarta® Premium Suite 2004.
  3. Jody Shields, John Dugdale – „Hats: A Stylish History and Collector’s Guide“ (Published by Clarkson Potter) 1991