Falčionas

Falčionas (angl. falchion) – europietiškas vienrankis vienašmenis kalavijas tiesia geležte su skersinio formos garda. Buvo naudojami XI–XVI a. Vieni falčionai primena skramasaksus (scramasax – ilguosius kovos peilius), kiti – kardus, treti – mačetes. Manoma, kad dalies falčionų geležtės link smaigalio platėjo.

Falčionas

Geležtės sandara kito einant laikui, ji buvo skirtinga skirtingose šalyse. Tačiau ji visada buvo vienašmenė, o ašmenys – išlenkti. Efesas turėjo skersinio formos gardą, kaip ir to meto tikrieji kalavijai. Vienas iš išlikusių XIII a. Anglijos falčionų svėrė ~0,9 kg, buvo 95,25 cm ilgio (geležtė – 80 cm). Kitas išvaizda priminė stambią mačetę. Falčionas ilgai buvo papildomas anglų lankininkų ginklas, o XIV a. viduryje jį ėmė naudoti ir raiteliai, kadangi falčionai tiko kertantiems – pjaunantiems smūgiams. Kartais falčionus tvirtindavo prie trumpo (45-60 cm ilgio) medinio koto, ir falčionai virsdavo kotiniais ginklais, panašiais į japonišką naginatą ar trumpakotį gleivą (kovos dalgį).

Manoma, kad falčionai atsirado iš valstiečių ir skerdikų didžiųjų peilių. Falčionus kalviai kaldavo masiškai (iš geležies, su plieniniais ašmenimis), tačiau jų išliko labai mažai, žinoma tik apie tuziną egzempliorių. Manoma, kad to priežastis – jie buvo prastesnės kokybės, negu tikrieji kalavijai. Gali būti, kad falčionus iš tikrųjų naudodavo kaip darbo įrankius, kai jų nereikėdavo kaip ginklų. Benaudojami jie susidėvėdavo, ir juos perdirbdavo kaip metalo laužą. Spėjama, kad falčionai buvo valstiečių ginklai, nors kai kurie iš jų buvo labai puošnūs ir juos naudojo bajorai. Žinomas vienas 1560 m. auksuotas falčionas, įmantriai graviruotas, su Florencijos hercogo Kosimo de Mediči asmeniniu herbu.

Nuorodos

• 15th Century Falchion by Arms+Armor Manufacture (šiuolaikinė falčiono kopija) [1]
• Windlass Steelcrafts German Falchion (šiuolaikinė falčiono kopija) [2] Archyvuota kopija 2007-01-26 iš Wayback Machine projekto.