Fadėjus Belinshauzenas
| Fadėjus Belinshauzenas | |
|---|---|
| |
| Fadėjus Belingshauzenas | |
| Gimė | 1778 m. rugsėjo 20 d. Saremoje |
| Mirė | 1852 m. sausio 25 d. (73 metai) Kronštate |
| Tautybė | vokietis |
| Veikla | jūrininkas, keliautojas |
 Vikiteka |
Fadėjus BelinshauzenasVikiteka |
Fadėjus Belinshauzenas (rus. Фаддей Фаддеевич Беллинсгаузен, vok. Fabian Gottlieb von Bellingshausen; 1778 m. rugsėjo 20 d. Saremoje – 1852 m. sausio 25 d. Kronštate) – vokiečių jūrininkas, tarnavęs Rusijos imperijos laivyne, Antarktidos žemyno atradėjas ir kelionės aplink pasaulį dalyvis.[1]
BiografijaKeisti
Tarnavo jūrininkų kadetų korpuse Kronštate. 1803–1806 m. su fregata „Nadežda“ dalyvavo pirmojoje rusų ekspedicijoje aplink pasaulį, vadovaujamoje Ivano Kruzenšteino. 1819–1821 m. su Michailu Lazarevu vadovavo ekspedicijai į Antarktidą (laivais „Vostok“ ir „Mirnyj“). Kelionės metu atrado kelias Pietų Sandvičo salyno salas, o 1820 m. vasario 2 d. pirmieji pasaulyje pasiekė Antarktidos žemyno Kunigaikštytės Martos krantą. Grįžtant plaukiojo Ramiuoju, Atlanto vandenynais, pasiekė Šiaurės poliarinį ratą.
1823–1829 m. Belinshauzenas dalyvavo Rusijos ir Turkijos kare. Vėliau vadovavo Baltijos flotilei, 1839 m. gavo admirolo laipsnį.
F. G. Belinshauzeno garbei pavadinti šie objektai: Belingshauzeno jūra Antarktyje, sala Polinezijoje, sala Pietų Sandvičo salyne, Rusijos tyrimų stotis Antarktidoje, kyšulys Sachalino saloje, Fadėjaus sala ir įlanka Laptevų jūroje bei krateris Mėnulyje.
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ von Bellingshausen Fabian Gottlieb (Fabianas Gotlybas fon Belingshauzenas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 35 psl.