Fabijonas Ulrichas Glazeris
Fabijonas Ulrichas Glazeris (vok. Fabian Ulrich Gläser, 1688 m. vasario 17 d. Dovydėliai, Įsruties apskritis, vok. Gut Davidehlen, nuo 1938 m. Gut Lehmfelde, nuo 1946 m. rus. Зайцево - Zaicevo – 1747 m. lapkričio 17 d. Didlaukiai, vok. Gut Althof Didlacken, nuo 1938 m. Althof-Dittlacken, nuo 1946 m. rus. Тельманово - Telmanovo, Kaliningrado sritis) – lietuvių raštijos darbuotojas.
Biografija redaguoti
1712 m. baigė teologiją Karaliaučiaus universitete. Nuo 1713 m. evangelikų liuteronų kunigas Didlaukiuose.
Išvertė ir sueiliavo giesmių. 1732 m. J. Berento suredaguotame giesmyne paskelbtos 22 jo giesmės. Su J. Berentu išleido giesmyną „Kelios nobažnos giesmės lietuvininkams ant dūšios išganymo išduotos“ (1736 m., iš 80 giesmių pateikė 78; kiti papildyti leidimai 1738 m., 1740 m.). Daugiausia iš M. Liuterio, J. Freilinghauzeno proza ir eilėmis verstų raštų sudarė knygą „Namų, Šuilės ir Bažnyčios pamokslas“ (1729-1733 m., rankraštį saugo Vilniaus universiteto biblioteka).[1]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Leonas Gineitis. Fabijonas Ulrichas Glazeris. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 747 psl.