Eutanazija (gr. ευ 'geras, garbingas' + θάνατος 'mirtis') – lengvas ir neskausmingas žmogaus ar kito gyvūno gyvybės nutraukimas, mirtis.

Skiriama žmonių eutanazija ir gyvūnų eutanazija.

Žmonių eutanazija

redaguoti

Žmogaus eutanazija – sąmoningas žmogaus gyvybės atėmimas kiek įmanoma švelnesnėmis priemonėmis, atliekamas vien marinamojo labui. Tai – pagalba nusižudyti. Savanoriška eutanazija dažniausiai taikoma nepagydomiems ligoniams, kurių likęs gyvenimas praeitų skausmuose, ir tik jiems patiems norint. Paciento sąmoningas atsisakymas gydytis, dėl ko sutrumpėja gyvenimo trukmė lyginant su trukme taikant gydymą, vadinama pasyviąja eutanazija, (aktyvių priemonių užbaigti gyvenimą nesiimama).

Dalyje valstybių, tarp jų ir Lietuvoje, tai yra uždrausta. Nuo 2008 metų tam tikros eutanazijos formos leidžiamos Belgijoje,[1] Liuksemburge,[2] Nyderlanduose,[1] Šveicarijoje,[1] Oregone,[3] ir Tailande.[4]

2014 m. vasario 13 d. Belgijos parlamentas balsavimu priėmė įstatymą, leidžiantį atlikti eutanaziją neribojant paciento amžiaus. Belgija yra vienintelė šalis pasaulyje priėmusi tokį įstatymą.[5]

Nacistinėje Vokietijoje

redaguoti

Eutanazija nacistinėje Vokietijoje buvo taikoma tik vokiečiams žudyti, sergantiems psichine negalia, šizofrenija ar dėl kitų psichinių ligų, taip pat dėl kokios nors fizinės negalios. Kitų III Reicho teritorijų gyventojai (lenkai ar žydai) buvo tiesiog šaudomi.

Gyvūnų eutanazija

redaguoti

Neskausmingas gyvūno numarinimas. Ne viena šalis teisiškai reguliuoja skerdžiamų gyvulių, naminių ir laboratorinių gyvūnėlių marinimą. Plačiau apie tai skaityti „Gyvūnų eutanazija“.

Šaltiniai

redaguoti