Eustachijus Stanislavas Sanguška
Eustachijus Stanislavas Sanguška | |
---|---|
Sanguškos | |
Herbas „Pogon“ | |
Gimė | 1842 m. liepos 13 d. Tarnuvas |
Mirė | 1903 m. balandžio 2 d. (60 metų) Bolcanas |
Tėvas | Vladislavas Jeronimas Sanguška |
Motina | Izabelė Marija Liubomirska |
Sutuoktinis (-ė) | Konstancija Ana Marija Zamoiskaitė |
Vaikai | Romanas Vladislavas Sanguška |
Vikiteka | Eustachijus Stanislavas Sanguška |
Kunigaikštis Eustachijus Stanislavas Sanguška-Liubarataitis (lenk. Eustachy Stanisław Sanguszko-Lubartowicz; 1842 m. liepos 13 arba rugpjūčio 28 d., Tarnuvas – 1903 m. balandžio 2 d., Bolcanas, Italija) – Lenkijos valstybinis ir socialinis-politinis veikėjas Austrijos-Vengrijos tarnyboje, kunigaikščių Sanguškų giminės, herbo „Pogonia“ galva. Kunigaikščio Vladoslavo Jeronimo Sanguškos ir Izabelės Marijos Liubomirskos sūnus.
Biografija redaguoti
Stambus žemvaldys, kuriam dalinai priklausė Podgorecko pilis (testamentu palikęs paskutinis iš Rževuskių) ir Gumniska (dabar Tarnuvo miesto rajonas).
Mokėsi Lenkijoje ir Prancūzijoje. 1862–1864 metais klausė lekcijas Jogailos universitete.
Aktyvus visuomeninio-politinio Haličo gyvenimo dalyvis. Konservatyvus politikas. Nuo 1873 iki 1901 m. buvo renkamas deputatu į Haličo seimą Lvove, 1885–1895 – Haličo seimo maršalka.
1873–1879 m. – Austrijos-Vengrijos valstybės tarybos deputatas (ambasadorius).
1895–1898 m. – Haličo vietininkas. Lenkijos-Ukrainos susitaikymo šalininkas.
Šeima ir vaikai redaguoti
Nuo 1895 metų buvo vedęs Konstanciją Aną Mariją, grafaitės mergautinė pavardė – Zamoiskaitė (1864–1941), grafo Stanislavo Zamoiskio (1820–1889) ir grafienės Rožės Marianos Potockytės (1831–1890) dukterį. Vaikai:
- Kunigaikštis Romanas Vladislavas Sanguška (1901 m. birželio 6 d. – 1984 m. rugsėjo 26 d.)
Apdovanojimai redaguoti
- Didžiojo kryžiaus ordino kavalierius (1894)
- Aukso runos ordino kavalierius (1898)[1]
Išnašos redaguoti
- ↑ http://www.antiquesatoz.com/sgfleece/knights5.htm CHEVALIERS DE LA TOISON D’OR (РЫЦАРИ ЗОЛОТОГО РУНА)