Atverti pagrindinį meniu
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Eustachijus Karolis Karpis
Karpiai
Karpiai
Karpiai
Gimė: 1785 m.
Rėkyva
Mirė: 1848 m. gruodžio 13 d. (~63 metai)
Joniškėlis
Tėvas: Felicijonas Karpis
Sutuoktinis(-ė): Paulina Pliaterytė
Viktorija Pliaterytė
Vaikai:

Su Paulina Pliateryte:
Pranciškus Felicijonas Benediktas Jurgis Karpis
Su Viktorija Pliateryte:
Felicijonas Karpis
Olimpija Karpytė
Olga Karpytė
Konstancijus Karpis
Eustachijus Karpis
Aleksandra Karpytė

Eustachijus Karolis Karpis (1785 m. Rėkyva – 1863 m. vasario 23 d. Rekyvos dvaras) – Rusijos imperijos valstybės ir švietimo veikėjas, mecenatas. [1]

Tėvas – Felicijonas Karpis. Pirmoji žmona Paulina Pliaterytė, Jurgio Pliaterio (17601825 m.) duktė, su ja susilaukė sūnaus Pranciškaus. Antroji žmona Paulinos sesuo Ona Viktorija Pliaterytė (jos antrasis vyras Stanislovas Pilsudskis). Sūnūs:

Dukterys Olimpija, Olga ir Aleksandra.

Turinys

DvaraiKeisti

Be paveldėtų tėvo žemių – Paštuvos su jai priklaususiu Leonpoliu, pagal anksti mirusio giminaičio Ignoto Karpio 1808 m. vasario 29 d. testamentą 18091810 m. paveldėjęs didžiulius turtus tapo vienu turtingiausių Lietuvos bajorų, stambiausias Kauno gubernijos žemvaldys. Jam priklausė Rėkyva, Joniškėlis, Gilvydžiai (seniau Veišnagola), Senkonys, Gustonys, Neirai, Klovainiai, Linkuva, Rimkūnai, Liesai, Palėvenė, Moliūnai, Naujamiestis, Paežeriai, Žubriškiai ir Daugeloniai. Jis apjungė dviejų giminės linijų valdas, kurias dar padidino pirkdamas naujas.

Pradėjęs valdyti paveldėtus dvarus, konfliktavo su jų valstiečiais, kurių dauguma dar Benedikto Karpio buvo atleisti nuo baudžiavos. Tie konfliktai tęsėsi ir vėliau, valdant jo palikuonims.

BiografijaKeisti

Kilęs iš Lietuvos bajorų Karpių giminės Joniškėlio šakos.

1809 m. Raseinių žemės teisėjas. 1812 m. Švietimo komiteto Vilniuje narys. 1814 m. Upytės pavieto maršalka ir Edukacinės komisijos narys. 1819 m. Šiaulių pavieto mokyklų garbės prižiūrėtojas. 18211830 m. Vilniaus gubernijos bajorų maršalka, Vilniaus universiteto Fondo komisijos narys, 1818 m. įsteigtos Vilniaus tipografinės draugijos narys.

Savo dvaruose ūkininkavo palaikydamas ryšius su Imperatoriškąja kaimiškąja ūkio draugija Maskvoje, kurios nariu ir jis buvo. Jo pastangomis 1823 m. Vilniuje pasirodė rusų kalba išverstas K. Bungo „Trumpas, avių ligų, atsirandančių nuo kirmėlių kepenyse, vadinamų motilica, aprašymas“. Joniškėlyje Ignacijaus skirtomis lėšomis užbaigė ir išlaikė ligoninę, Žemės ūkio mokyklą. Savo lėšomis Joniškėlyje pastatė vargšų prieglaudą. Jo iniciatyva Pakapės filijinė bažnyčia tapo parapijine.

1848 m. gruodžio 13 d. atsisakė savo dvarų sūnų naudai. Teigiama, kad speciali komisija prievarta jo valdas perdavė sūnums dėl E. Karpio sveikatos būklės.

NuorodosKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Visuotinė lietuvių enciklopedija. IX t. 2006 m. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas