Čempionato žiūrovai išvydo svarbią naujovę – metimą pašokus, kurio pradininku buvo Italijos rinktinės krepšininkas Džiuzepė Stefaninis (Giuseppe Stefanini).
Pirmajame turnyro etape komandos buvo suskirstytos į tris grupes. Vienoje grupėje buvo keturios rinktinės, o kitose dviejose – po tris. Kiekviena rinktinė sužaidė po vienerias rungtynes su visomis savo grupės komandomis. Po vieną geriausią iš trijų komandų grupių bei pirmąsias dvi vietas keturių komandų grupėje užėmusios ekipos pateko į čempionato pusfinalius. Antrąsias vietas trijų komandų grupėse užėmusios komandos varžėsi dėl 5-6 vietų, o likusios rinktinės kovojo dėl 7-10 vietų. Už pergalę grupėje buvo skiriami 2 taškai, už pralaimėjimą – 1 taškas.
Ketvirtąją vietą A grupėje užėmęs Liuksemburgas žaidė su trečiąja B grupėje likusia Anglija, o lenkai, A grupėje buvę treti, turėjo kovoti su paskutinę C grupės vietą užėmusiais Belgijos krepšininkais. Mačų nugalėtojai žaidė dėl 7-8 vietų, o pralaimėjusios ekipos turėjo kovoti dėl 9-10 vietų. Dėl 5-6 vietų žaidė olandai ir šveicarai, savo grupėse užėmę antrąsias vietas.[2]
Pusfinaliuose susigrūmė Čekoslovakijos – Vengrijos ir Italijos – Prancūzijos komandos. Rungtynių nugalėtojai pateko į pirmenybių finalą, o pralaimėjusios ekipos turėjo tenkintis kova dėl trečiosios vietos.[2]