Europos alkoholinių gėrimų juostos

Europos alkoholinių gėrimų juostos – Europos regionai, kuriuose, manoma, vyrauja tam tikrų alkoholinių gėrimų (alaus, vyno, degtinės) vartojimas.

Europos alkoholinių gėrimų juostos.
  Degtinės juosta
  Alaus juosta
  Vyno juosta

Terminas vodka belt ('degtinės juosta') pirmą kartą pasirodė 1964 m. žurnalo Time straipsnyje apie smarkų gėrimą Lenkijoje.[1]

Degtinės juosta redaguoti

Terminas degtinės juosta yra neoficialus, neturi nusistovėjusios apibrėžties. Paprastai šiai juosta priskiriamos šios valstybės:

ES šalys, įeinančios į Degtinės juostą, pagamina virš 70 % visos ES degtinės.[2]

Degtinės juostos šalys pasižymi šaltu klimatu. Pietinė Degtinės juostos riba apytiksliai atitinka -2 °C sausio izotermą. Degtinės juostoje vynuogės neauga arba jų auginimas labai sunkus (išimtys yra tik Pietų Ukraina ir keli Pietų Rusijos regionai). Dalis specialistų Degtinės juostai priskiria ir Mongoliją.

Savo knygoje apie TSRS[4], Alex de Jonge nagrinėja savo „geoalkoholikos“ (geoalcoholics) idėją. Rusijos kultūrinius (politinius, ekonominius ir kt.) ypatumus jis aiškina Rusijos priklausymu Degtinės juostai ir nepriklausymu Alaus juostai. Degtinės juostai būdingas ne tik daugiausia degtinės gėrimas, bet ir gerokai dažnesnis, palyginus su kita Europa, „juodas gėrimas“ (angl. binge drinking, rus. запой).[5]

 
Degtinės juosta

Dalyje valstybių, istoriškai priklausančių Degtinės juostai, degtinę papildo alus. Suomijos ir Švedijos gyventojai išgeria dukart daugiau alaus negu degtinės (perskaičiavus į gryną etanolį).[6] Lenkijos Alaus Mėgėjų partija (Polska Partia Przyjaciół Piwa; 1991 m. Lenkijos seime gavusi 16 vietų) buvo įkurta kaip kovos su alkoholizmu priemonė degtinės vartojimą keičiant į alaus vartojimą. Ir iš tiesų, 1998 m. Lenkijoje alus aplenkė degtinę ir pasidarė populiariausia alkoholinių gėrimų rūšimi.[7]
Rusijoje kasmetinis alaus sunaudojimas padidėjo nuo 12 litrų vienam žmogui 1995 m. iki 67 litrų 2006 m., bet degtinės neaplenkė.

Terminas nuo 2006 m. kelia daug triukšmo ryšium su „degtinės karu[8] Europos Sąjungoje dėl degtinės (vodkos) standartizavimo. Degtinės juostos šalys tvirtina, kad tik degtinės iš grūdų ir bulvių gali būti vadinamos tikromis vodkomis (degtinėmis), nes tai atitinka ilgametes gamybos tradicijas, kad vodkos pavadinimą reikia taip pat saugoti kaip ir kilmės pavadinimus (protected designation of origin).[2] [9][10] Pagal Šnelhardto kompromisą (Schnellhardt compromise), pasiūlytą Horsto Šnelhardto (Horst Schnellhardt), vodkų iš kitos žaliavos (ne iš grūdų, bulvių ar runkelių melasos) etiketėse turi būti aiškiai parašyta „Vodka produced from…“ ('degtinė, pagaminta iš…').[8]

Alaus juosta redaguoti

Alaus juosta apia šalis, kur alus istoriškai yra populiariausias alkoholinis gėrimas.[11] Alaus juosta yra piečiau negu degtinės juosta ir šiauriau, negu vyno juosta.[12][13]

Alaus juostos šalys[14]:

Išvardinti Prancūzijos regionai, dalis pietvakarių Vokietijos bei dalis Austrijos kartu priklauso ir Vyno juostai.

Alus yra labiausiai populiarus ir JAV, Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje, Australijoje, kas aiškinama istorine D. Britanijos įtaka.

Istoriškai alus tapo pagrindiniu alkoholiniu gėrimu regionuose, kur Romos Imperijos įtaka buvo mažesnė, o klimatas – vėsesnis.

Vyno juosta redaguoti

Vyno juosta apima šalis, kuriose populiariausias alkoholinis gėrimas buvo vynas. Vyno juosta yra piečiau alaus ir degtinės juostų.[15][16][17][18]
Vyno juostos šalis bandyta apibrėžti kaip šalis, esančias tarp 41°-44°N[19], 30°-50°N[20], ir 35°-50/51°N.[21]

Vyno juosta apima šias šalis:

Taip pat šiai juostai priskiriama pietinė D. Britanijos dalis, dalis Nyderlandų, Pietvakarių Vokietija ir dalis Austrijos (dalis jų užsikloja su Alaus juosta).[22]

Nuorodos redaguoti

  1. „Roll Out the Bottle“ Archyvuota kopija 2008-04-11 iš Wayback Machine projekto., Time Magazine 6 March, 1964
  2. 2,0 2,1 2,2 Alexander Stubb, The European Vodka Wars, a December 2006 Blue Wings article
  3. „Krakow Beverages“ at krakow – info.com
  4. Alex de Jonge, „Stalin and the Shaping of the Soviet Union“, Collins, (1986), ISBN 0-688-04730-0, the relevant excerpt online Archyvuota kopija 2007-09-28 iš Wayback Machine projekto.
  5. „Alcohol Alert Digest“ Archyvuota kopija 2008-12-27 iš Wayback Machine projekto., Institute of Alcohol Studies, UK.
  6. ALCOHOL IN POSTWAR EUROPE: A DISCUSSION OF INDICATORS ON CONSUMPTION AND ALCOHOL-RELATED HARM
  7. CONDITIONS OF ALCOHOLIC BEVERAGES CONSUMPTION AMONG POLISH CONSUMERS Archyvuota kopija 2017-10-14 iš Wayback Machine projekto.
  8. 8,0 8,1 Degtinės karas: „MEPs serve up a compromise cocktail“, Europarlamento naujienų straipsnis
  9. „EU Farm Chief Warns of Legal Action in Vodka Row“ Archyvuota kopija 2007-03-10 iš Wayback Machine projekto., a 25/10/2006 Reuters straipsnis
  10. „A spirited war: The search for the real vodka“, International Herald Tribune, November 23, 2006
  11. Geeraerts, Dirk (1999). „Beer and semantics“. In Leon de Stadler; Christoph Eyrich (eds.). Issues in cognitive linguistics: 1993 proceedings of the International Cognitive Linguistics Conference. Walter de Gruyter. p. 35. ISBN 978-3-11-015219-7.
  12. BBC: Euro MPs spurn 'pure vodka' bid
  13. BBC: Brussels braced for vodka battle
  14. Belgium, country of beer! Archyvuota kopija 2009-01-26 iš Wayback Machine projekto.
  15. BBC: Euro MPs spurn 'pure vodka' bid
  16. BBC: Brussels braced for vodka battle
  17. The Economist: In vino veritas
  18. Slate: Go North, Young Grapes
  19. Wines of Canada Archyvuota kopija 2008-07-05 iš Wayback Machine projekto.
  20. Introduction To NZ Wines Archyvuota kopija 2007-04-06 iš Wayback Machine projekto.
  21. Philp, Robert Kemp (1867). A Journey of Discovery All Around Our House: Or, The Interview: a Companion Volume to 'Enquire Within Upon Everything'. Houlston & Wright. p. 51.
  22. Belgium, country of beer! Archyvuota kopija 2009-01-26 iš Wayback Machine projekto.