Europos Sąjungos energetikos teisė
Europos Sąjungos energetikos teisė – visuma teisės normų, reguliuojančių energijos ūkio (energetikos) veiklą, energetikos plėtojimo ir valdymo pagrindus, efektyvų energijos ir energijos išteklių vartojimą, nustato atskirų energetikos sektorių veiklos ir energetikos įmonių bei vartotojų santykių ypatumus Europos Sąjungoje. Europos Sąjungos teisės sritis.
ES energijos ūkio valdymo teisė redaguoti
ES administracinės energetikos teisės srityje išskirtinos specialios institucijos, atsakingos už energetikos klausimus ES. Europos Sąjungos lygmeniu energetikos klausimus kuruoja Energetikos ir transporto generalinis direktoratas. ES energetikos komisaras – latvis Andris Piebalgs.[1] Ateityje planuojama steigti atskirą Energetikos direktoratą.[2]
Teisės šaltiniai redaguoti
Teisės šaltiniai – norminiai Europos Bendrijų, ES energijos ūkio teisės aktai. Tai Europos Bendrijų steigimo sutartys (Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartis, Europos anglių ir plieno bendrijos sutartis), EB tarptautiniai susitarimai ir tarptautinės sutartys, antrinė teisė. Taip pat EB teismų (EBTT, EB PIT) praktika, Europos Parlamento ir Tarybos teisės aktai (sprendimai, reglamentai, direktyvos).
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos:
- 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/42/EEB dėl naudingumo koeficiento reikalavimų naujiems karšto vandens katilams, deginantiems skystąjį arba dujinį kurą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 11 tomas, p. 186).
- 1992 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyva 92/75/EEB dėl buitinių prietaisų energijos ir kitų išteklių sunaudojimo parodymo ženklinant gaminį bei pateikiant standartinę informaciją apie gaminį (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 11 tomas, p. 216).
- 1996 m. rugsėjo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/57/EB dėl energijos naudojimo efektyvumo reikalavimų buitiniams elektriniams šaldytuvams, šaldikliams ir jų deriniams (OL 2004 m. specialusis leidimas, 12 skyrius, 1 tomas, p. 305).
- 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/55/EB dėl energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų, taikomų liuminescencinio apšvietimo balastiniams įtaisams (OL 2004 m. specialusis leidimas, 12 skyrius, 2 tomas, p. 96).
- 2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/77/EB dėl elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, rėmimo vidaus elektros rinkoje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 12 skyrius, 2 tomas, p. 121).
- 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 12 skyrius, 2 tomas, p.168).
- 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) 1228/2003 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 12 skyrius, 2 tomas, p. 175).
- 2005 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/32/EB, nustatanti ekologinio projektavimo reikalavimų energiją vartojantiems gaminiams nustatymo sistemą ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 92/42/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 96/57/EB ir 2000/55/EB (OL 2005 L, 191, p. 29).
- 2005 m. rugsėjo 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr.1775/2005 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų (OL 2005 L 289, p. 1).
- 2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/89/EB dėl priemonių siekiant užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą ir investicijas į infrastruktūrą (OL 2006 L 33, p. 22).
- 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų, panaikinanti Tarybos direktyvą 93/76/EEB (OL 2006 L 114, p. 64).
Europos Sąjungos energetikos teisės mokslas redaguoti
Kaip sudėtinė akademinio kurso „Energijos teisė“ dalis Europos Sąjungos energetikos teisė yra dėstoma ES valstybėse, (pvz., Vokietijoje ir kitur). Kaip mokslinių tyrimų ir akademiniai centrai veikia Energetikos teisės institutai (pvz., Berlyno laisvajame universitete veikia Vokietijos ir ES ūkinės, konkurencijos bei reguliavimo teisės institutas). Lietuvoje Europos Sąjungos energetikos teisė dėstoma VDU TF (dėst. Dr. Saulė Milčiuvienė). Temos:
- Europos Sąjungos energetikos politika: raida; vystymo instrumentai; moksliniai tyrimai ir inovacijos;
- Vidaus energijos rinka: konkurencingumas; jungiamosios linijos, apmokestinimas, tiekimo saugumas.
- Energijos naudojimo efektyvumo didinimas; pastatuose, produktuose. Atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo skatinimas: elektra, šildymas, biokuras.
- Branduolinė energetika: EURATOM; branduoliniai tyrimai ir plėtra; saugumas; branduolinės atliekos. Energijos tiekimo saugumas ir tarptautinis bendradarbiavimas.[3]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Profesinis Piebalgso tinklalapis EK tinklavietėje (lietuvių k.)
- ↑ „Europos Komisijoje planuojama įsteigti energetikos direktoratą“[neveikianti nuoroda] Ketvirtadienis, 04 Gruodis 2008 11:00
- ↑ VDU informacija[neveikianti nuoroda]
Literatūra redaguoti
- Antonius Opilio: Europäisches Energierecht (Unter besonderer Berücksichtigung der erneuerbaren Energieträger und der elektrischen Energie), Edition Europa Verlag, 2005, ISBN 978-3-901924-21-7.
- Page 1 EU Energy Law and Policy Issues. The Energy Law Research Forum Collection. EU Energy Directory – Ist edition – October 2008.
Nuorodos redaguoti
- Europos Sąjungos energetikos ir transporto generalinis direktoratas (anglų, vokiečių, prancūzų k.)