Euklidas Aleksandrietis
Kitos reikšmės – Euklidas (reikšmės).
| Euklidas Aleksandrietis gr. Εὐκλείδης | |
|---|---|
| |
| Gimė | 365 m. pr. m. e. |
| Mirė | 275 m. pr. m. e. |
| Veikla | senovės graikų matematikas, dabar žinomas kaip „geometrijos tėvas“. |
 Vikiteka |
Euklidas Aleksandrietis |
Euklidas Aleksandrietis (gr. Εὐκλείδης; apie 365–275 m. pr. m. e.) – senovės graikų matematikas, dabar žinomas kaip „Geometrijos tėvas“.[1]
Tiksli Euklido gimimo vieta ir detalės apie gyvenimą nežinomos. Greičiausiai jis gyveno valdant Ptolemėjui I (306–233 pr. m. e.). Buvo aktyvus Aleksandrijos bibliotekos gyvenime ir, galbūt, studijavo Platono Akademijoje Atėnuose.
Jo žinomiausias darbas „Pradmenys“ yra laikomas vienu sėkmingiausių istorijoje vadovėlių. Jame geometrinių kūnų ir sveikųjų skaičių savybės yra išvedamos iš keleto aksiomų. Šitaip Euklidas numatė (ir iš dalies padėjo pagrindą) šiuolaikinės matematikos aksiomatiniam metodui.
Taip pat kituose jo darbuose nagrinėjama: vizualinė perspektyva, kūgio pjūvis, sferinė geometrija ir greičiausiai keturkampė plokštuma.
Veikalai Keisti
- Pradmenys;
- Duomenys;
- Apie figūrų skirstymą (dalybą);
- Fenomenai (Reiškiniai);
- Optika.
Visuose šiuose darbuose išlaikyta vieninga bazinė „Pradmenų“ loginė struktūra, sudaryta iš apibrėžimų ir įrodytų teiginių.
Euklido svarbiausias veikalas „Pradmenys“ lietuvių kalba dar nebuvo publikuotas, tačiau Vilniuje 1807 m. buvo išleistas leidimas lenkų kalba.
Biografiniai šaltiniai Keisti
Apie Euklidą daugiausia žinoma iš jo išlikusių veikalų. Likę informacijos trupiniai mus pasiekia iš Proklo ir Papo Aleksandriečio komentarų. Viduramžių rašytojai retkarčiais jį painiodavo su Euklidu Megariečiu (amžiumi anksčiau gyvenusiu graiku filosofu sokratiku).
Palikimas Keisti
Euklidas kartu su Archimedu ir Apolonijumi iš Pergos yra laikomi vieni didžiausių antikos matematikų.[2] Daugelis istorikų mini jį kaip vieną įtakingiausių asmenybių matematikos istorijoje.[3] Veikale „Pradmenys“ sukurta geometrinė sistema ilgai dominamo, o šiandien ji dažnai yra vadinama kaip Euklidinė geometrija, kad atskirti ją nuo kitų XIX a. pradžioje atrastų neeuklidinių geometrijų.[4] Euklido garbei yra pavadintas Europos kosmoso agentūros (EKA) erdvėlaivis Euclid,[5] mėnulio krateris Euklidesas[6] ir asteroidas 4354 Euklidesas.[7]
Vakarų pasaulio istorijoje Euklido „Pradmenys“ yra laikoma dažniausiai po Biblijos verčiama, leidžiama ir tyrinėjama knyga.[4] Kartu su Aristotelio „Metafizika“ „Elementai“ yra bene sėkmingiausias senovės graikų tekstas ir buvo dominuojantis matematikos vadovėlis viduramžių arabų ir lotynų pasauliuose.[4]
Šaltiniai Keisti
- ↑ Euklidas (Eukleidēs. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 656 psl.
- ↑ Ball, 1960, p. 52
- ↑ Bruno, 2003, p. 125
- ↑ 4,0 4,1 4,2 Taisbak, Waerden, § "Legacy"
- ↑ „NASA Delivers Detectors for ESA's Euclid Spacecraft“. Jet Propulsion Laboratory. 2017-05-09.
- ↑ „Gazetteer of Planetary Nomenclature | Euclides“. usgs.gov. International Astronomical Union. Nuoroda tikrinta September 3, 2017.
- ↑ „4354 Euclides (2142 P-L)“. Minor Planet Center. Nuoroda tikrinta 2018-05-27.
Literatūra Keisti
- Ball, W.W. Rouse (1960) [1908]. A Short Account of the History of Mathematics (4th ed.). Mineola: Dover Publications. ISBN 978-0-486-20630-1.
- Bruno, Leonard C. (2003) [1999]. Math and Mathematicians: The History of Math Discoveries Around the World. Baker, Lawrence W. Detroit: U X L. ISBN 978-0-7876-3813-9. OCLC 41497065.
- Taisbak, Christian Marinus; Waerden, Bartel Leendert van der (5 January 2021). "Euclid". Encyclopædia Britannica. Chicago: Encyclopædia Britannica, Inc.. https://www.britannica.com/EBchecked/topic/194880/Euclid.
|
Šis straipsnis apie mokslininką yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |