Judžinas O’Nilas
Gimė 1888 m. spalio 16 d.
Niujorkas, Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Mirė 1953 m. lapkričio 27 d. (65 metai)
Bostonas, Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Veikla Dramaturgas
Žymūs apdovanojimai

Nobelio literatūros premija (1936)
Pulicerio premija (1920, 1922, 1928, 1957)

Judžinas O’Nilas (angl. Eugene Gladstone O'Neill, 1888 m. spalio 16 d. Niujorke, JAV1953 m. lapkričio 27 d. Bostone, JAV) – amerikiečių dramaturgas, Nobelio literatūros (1936) bei Pulicerio premijų (1920, 1922, 1928, 1957) laureatas. Kai kurie jo kūriniai yra išversti į lietuvių kalbą.

Biografija

redaguoti

J. O’Nilas gimė 1888 m. spalio 16 d. Niujorko viešbutyje. Tėvas – Džeimsas O’Nilas (1847–1920) – garsus JAV aktorius, motina – Ela O’Nil (1857–1922). Lankė katalikišką mokyklą-internatą Niujorke, vėliau – Niulondone, kur jis pamėgo skaityti.

1902 m. jis įstojo į protestantų ir katalikų mokyklą-internatą Konektikute. Kai 1902 m. jo motinai baigėsi morfinas (nuo kurio ji buvo priklausoma dar iki J. O’Nilo gimimo),[1] ji bandė nusižudyti. Galimai dėl šio įvykio, būdamas paaugliu, O’Nilas dažnai girtuokliavo, bet tuo pat metu lankėsi skirtinguose teatruose.

1906 m. įstojo į Prinstono universitetą, bet po metų nutraukė studijas. Dirbo įvairius darbus: buvo aktorius, aukso ieškotojas, žurnalistas.[2] 1909 m. vedė prieš tėvo valią ir iškeliavo ieškoti ausko į Hondūrą, po to – į Angliją ir Argentiną, ten dažnai elgetavo, girtuokliavo ir pasinerdavo į depresiją. 1911 m. grįžo į Niujorką, ten gydėsi nuo tuberkuliozės.

1912 m. jis pradėjo rašyti pjeses. Rašė straipsnius „New London Telegraph“ žurnalui. Išsiskyrė su pirmąja žmona, su kuria susilaukė sūnaus Judžinio O’Nilo jaunesniojo.

1918 m. dar kartą vedė rašytoją Agnes Boulton. Susilaukė dviejų vaikų.[3]

1920–1923 m. J. O’Nilas neteko tėvo, motinos ir brolio, o 1928 m. išsiskyrė su antrąja žmona. 1929 m. jis trečią kartą vedė aktorę Karlotą Montreuil,[3] su kuria išvyko į Prancūziją.

1943 m., dėl nervų sistemos sutrikimo, dramaturgas visiškai prarado darbingumą. Paskutinius 10 gyvenimo metų O’Nilas nieko nerašė. Jis ir anksčiau turėjo problemų su sveikata, tačiau po kurio laiko jam pradėjo smarkiai drebėti rankos, todėl jis nebegalėjo rašyti savo kūrinių. Jis bandė samdyti stenografą, kad tas užrašinėtų jo mintis, tačiau po kurio laiko suprato, kad kurti tokiu būdu negalės.

J. O’Nilas mirė 1953 m. lapkričio 27 d. Bostono viešbutyje.

Šaltiniai

redaguoti
  1. Londré, Felicia (2016). „Eugene O’neill: A Life in Four Acts by Robert M. Dowling, and: Eugene O’neill: The Contemporary Reviews ed. by Jackson R. Bryer and Robert M. Dowiling (review)“. Theatre History Studies. 35: 351–353. doi:10.1353/ths.2016.0027 S2CID 193596557
  2. „Eugene O’Neill“. www.vle.lt. Nuoroda tikrinta 2024-06-15.
  3. 3,0 3,1 „Eugene O’Neill | Biography, Plays, & Facts | Britannica“. www.britannica.com (anglų). 2024-06-08. Nuoroda tikrinta 2024-06-15.