Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Eufonija (gr. euphōnia < eu – gerai + phōne – garsas) – muzikinių garsų, sąskambių darna.[1] Priešingas eufonijai atitikmuo – kakafonija.

Eufoniška kalba – patogi ištarti, be garsinių kliuvinių, šiurkščių sąskambių. Eufoniškame tekste labai svarbūs suderinti: garsų trumpumas ir ilgumas, priegaidė, tono aukštumas ir žemumas. Eufonija laikoma gero stiliaus požymiu. Ji ypač reikšminga poezijos kalboje.

Neeufoniška kalba pasižymėjo futuristų ir ekspresionistų kūriniai.

Šaltiniai redaguoti