Eskvilino kalva

Eskvilino kalva, arba Eskvilinas (lot. Collis Esquilinus) – viena iš septynių istorinių Romos kalvų. Eskvilino kalva turi tris viršūnes – Cispijų, Opijų ir Fagutalį.

Istorija redaguoti

Pasak romėnų istoriko Livijaus, Roma išsiplėtė į Eskvilino kalvos pusę maždaug VI a. pr. m. e., valdant šeštajam Romos karaliui Servijui Tulijui^[1].

Eskvilino kalva visais amžiais buvo populiarus turtingų romėnų gyvenamasis rajonas. Imperatoriaus Augusto bičiulis ir meno rėmėjas Mecenatas ant Eskvilino įkūrė savo sodus, pirmuosius helenistinio stiliaus sodus Romoje^[2].

Imperatorius Neronas ant Opijaus (vienos iš Eskvilino viršūnių) pradėjo statyti ekstravagantiškus mylios ilgio rūmus Domus aurea, kurių vietoje vėliau imperatoriai Titas ir Trajanas pastatė termas^[3], kurių griuvėsiai matomi ir šiandien.

III a. ant Eskvilino buvo įkurti vadinamieji Licinijaus sodai, kuriuose su savo dvaru rezidavo imperatorius Galijenas^[4].

41°53′44″ š. pl. 12°29′48″ r. ilg. / 41.89556°š. pl. 12.49667°r. ilg. / 41.89556; 12.49667

Šaltiniai redaguoti

↑ Titas Livijus, Nuo Romos įkūrimo 1.44.
↑ Dalia Dilytė, Senovės Romos kultūra, Vilnius: Metodika, 2012, p. 220.
↑ Dionas Kasijus, Romos istorija LXV.4.1.
↑ Plutarchas, Lukulas 49.

[1] Titas Livijus, Nuo Romos įkūrimo 1.44.

[2] Dalia Dilytė, Senovės Romos kultūra, Vilnius: Metodika, 2012, p. 220.

[3] Dionas Kasijus, Romos istorija LXV.4.1.

[4] Plutarchas, Lukulas 49.

[1]

[2]

[3]

[4]