Erlėnų senovės žemdirbystės vieta

Erlėnų senovės žemdirbystės vieta
Erlėnų senovės žemdirbystės vieta
Koordinatės	56°05′24″š. pl. 21°34′11″r. ilg.
Vieta	Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija	Imbarės seniūnija
Plotas	3,8 ha
Naudotas	I tūkstantmetis – XVI a.
Žvalgytas	1939, 2002, 2004 m.

Erlėnų senovės žemdirbystės vieta (saugotinas kultūros paveldo objektas) – ankstyvosios žemdirbystės laukai šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Erlėnų kaime (Imbarės seniūnija), 1,0 km į šiaurę nuo tilto per Erlos upelį kelyje Salantai-Skuodas, 150 m į vakarus nuo upės ir 10 m į rytus nuo kelio.

Vieta

Erlos slėnio terasoje abipus buvusio bevardžio upelio kanalo 3,8 ha plote išliko per 20 akmenų krūsnių ir keletas akmenų aptvarų. Krūsnių skersmuo 2–3 m, aukštis – 0,1–0,5 m. Jos krautos dažniausiai vienoje eilėje po kelias, o kai kurios jungiasi į aptvarus, kurie nėra pilnai susiformavę. Aptvarų ilgis nuo 4 iki 30 m, plotis iki 4–5 m, aukštis 0,1–0,5 cm. Rytinėje dalyje esantys aptvarai stambesnių akmenų, apkerpėję. Vakarinės dalies aptvarai pasidengę žemės ir velėnos sluoksniu; tarp jų yra 20 m skersmens ir 0,5 m paaukštėjimas, primenantis pilkapį.

Istorija

Iki XVI a. Valakų reformos Erlos upės slėnyje plytėjo ankstyvosios žemdirbystės laukai. Valakų reformos metu jie atsidūrė už valakais išskirstytų ariamos žemės sklypų ir buvo priskirti prie bendro naudojimo žemės – pievų ir ganyklų. Tarpukario žemės reformos metu senovės žemdirbystės laukai buvo suskaidyti į sklypus ir išdalinti ūkininkams, kurie akmenų apvarus ir krūsnis pradėjo ardyti ruošdami dirvą arimui. Didžiąją dalį krūsnių ir aptvarų sunaikino pokario melioracija ir tik maža dalis buvo išsaugota kaip geologinis draustinis – Erlėnų riedulynas (įkurtas 1971 m.).

Akmenų krūsnys buvo laikomos pilkapiais ir vadintos Erlėnų pilkapynu, tačiau į saugomų kultūros paminklų sąrašus neįrašytos. Objektas vertingas kaip archeologinė ir istorinė vieta, liudijanti apie senovės žemdirbystės laukų sistemas ir žemės dirbimo tradicijas.

Tyrimai

Vietą 1939 m. išaiškino ir žvalgė Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus darbuotojas Pranas Baleniūnas. 2002–2004 m. žvalgė Vilniaus universiteto ir Kretingos muziejaus archeologinė ekspedicija (vadovas Algimantas Merkevičius), kurioje dalyvavo Estijos archeologas Valteris Langas (Tartu universitetas). 2003–2004 m. kartografavo ir apmatavo Renaldas Augustinavičius (Kultūros paveldo centras).

Nuorodos

• Senųjų žemdirbystės laukų Kretingos ir Skuodo rajonuose archeologiniai žvalgymai, 2002 m.
• Šiaurės vakarų Lietuvos senųjų laukų žvalgymai, 2003 m.
• Senųjų žemdirbystės laukų žvalgymai Kretingos ir Skuodo rajonuose, 2004 m.