Erika Freyer-Henkel

Erika Jadvyga Vilhelmina Freyer–Henkel (vok. Erika Hedwig Wilhelmine Freyer-Henkel; 1910 m. rugpjūčio 18 d. Nidoje, Rytų Prūsija – 1997 m. spalio 7 d. Gelzenkirchene, VFR) – vokiečių tapytoja.

Biografija redaguoti

Gimė ir augo meniškoje aplinkoje: motinos tėvas Hermanas Blodė buvo žinomas tapytojų globėjas, Nidos dailininkų kolonijos įkūrėjas.

1930 m. Erika Henkel pradėjo studijuoti Karaliaučiaus universitete ir, tuo pačiu metu, Karaliaučiaus meno akademijoje pas profesorių Francą Ksaverą Wimmerį (1881–1937). Du semestrus žinias gilino Kelne ir Berlyne. 1934 m. išlaikė pirmuosius valstybinius egzaminus iš meno pedagogikos ir istorijos, o 1936 m. – ir antruosius. 1937 m. apsivedė su bendramoksliu peizažistu Haincu Freyeriu (1909–1939), pora Pfahlbude kaimelyje (dab. lenk. Ujście prie Pasargės žiočių į Aistmares) įsigijo buvusios mokyklėlės pastatą ir įsirengė ten tapybos atelję.

Prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo pradžioje vyras žuvo fronte. 1945 m. dailininkė persikėlė pas draugus į vakarinėje Vokietijoje esantį Gelzenkircheną, nuo 1950 m. iki 1972 m. dirbo mokytoja šio miesto Rikardo Hucho gimnazijoje. Atsostogų metu keliaudavo po Europą.

Erikos Freyer–Henkel kūrybai poveikį padarė ankstyvieji ekspresionistai. Tapytoja buvo daugelio parodų Kelne, Diuseldorfe ir kituose Šiaurės Reino-Vetfalijos miestuose dalyvė, priklausė keletui dailinininkų susivienijimų.

Šaltiniai redaguoti