Erich Dagobert von Drygalski
| Erich Dagobert von Drygalski | |
|---|---|
| |
| Erichas Dagobertas fon Drigalskis | |
| Gimė | 1865 m. vasario 9 d. Karaliaučius |
| Mirė | 1949 m. sausio 10 d. (83 metai) Miunchenas |
| Veikla | vokiečių keliautojas, geografas ir geofizikas |
 Vikiteka |
Erich Dagobert von Drygalski |
Erichas fon Drigalskis (vok. Erich Dagobert von Drygalski, 1865 m. vasario 9 d. Karaliaučius – 1949 m. sausio 10 d. Miunchenas) – vokiečių keliautojas, geografas ir geofizikas.
Biografija
redaguoti1882 m. 17 metų baigė matematikos ir fizikos studijas Karaliaučiaus universitete. Vėliau studijavo geografiją Bonos, Leipcigo ir Berlyno universitetuose. 1887 m. apgynė disertaciją. 1906-1935 m. Miuncheno universiteto profesorius.
1891 m. ir 1892-1893 m. vadovavo dviem Berlyno geografinės draugijos ekspedicijoms prie Grenlandijos vakarinių krantų ir tyrė ledynus. 1901-1903 m. vadovavo Vokietijos ekspedicijai į Antarktį laivu „Gauss“, kuri 1902 m. atrado ir tyrė Vilhelmo II Žemę. Sukūrė ledų judėjimo teoriją. 1910-1912 m. dalyvavo ekspedicijoje į Špicbergeną ir tyrė galimybes panaudoti dirižablius Arktyje.
Apie savo keliones parašė knygų. Jo vardu pavadinti kalnai Karalienės Matildos Žemėje, šelfinis ledynas Viktorijos Žemėje, sala Deiviso jūroje.[1]
Bibliografija
redaguoti- Grönland-Expedition der Gesellschaft für Erdkunde zu Berlin 1891–1893, 2 Bde., Kühl, Berlin 1897
- Deutsche Südpolar-Expedition 1901–1903 im Auftrage des Reichsamtes des Innern., 20 Bde. und 2 Atlanten. Berlin, 1905–1931
- Zum Kontinent des eisigen Südens, Verlag Georg Reimer, Berlin, 1904
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Erich Dagobert von Drygalski. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 145 psl.