Erich Dagobert von Drygalski
| Erich Dagobert von Drygalski | |
|---|---|
| |
| Erichas Dagobertas fon Drigalskis | |
| Gimė | 1865 m. vasario 9 d. Karaliaučius |
| Mirė | 1949 m. sausio 10 d. (83 metai) Miunchenas |
| Veikla | vokiečių keliautojas, geografas ir geofizikas |
 Vikiteka |
Erich Dagobert von Drygalski |
Erichas fon Drigalskis (vok. Erich Dagobert von Drygalski, 1865 m. vasario 9 d. Karaliaučius – 1949 m. sausio 10 d. Miunchenas) – vokiečių keliautojas, geografas ir geofizikas.
Biografija redaguoti
1882 m. 17 metų baigė matematikos ir fizikos studijas Karaliaučiaus universitete. Vėliau studijavo geografiją Bonos, Leipcigo ir Berlyno universitetuose. 1887 m. apgynė disertaciją. 1906-1935 m. Miuncheno universiteto profesorius.
1891 m. ir 1892-1893 m. vadovavo dviem Berlyno geografinės draugijos ekspedicijoms prie Grenlandijos vakarinių krantų ir tyrė ledynus. 1901-1903 m. vadovavo Vokietijos ekspedicijai į Antarktį laivu „Gauss“, kuri 1902 m. atrado ir tyrė Vilhelmo II Žemę. Sukūrė ledų judėjimo teoriją. 1910-1912 m. dalyvavo ekspedicijoje į Špicbergeną ir tyrė galimybes panaudoti dirižablius Arktyje.
Apie savo keliones parašė knygų. Jo vardu pavadinti kalnai Karalienės Matildos Žemėje, šelfinis ledynas Viktorijos Žemėje, sala Deiviso jūroje.[1]
Bibliografija redaguoti
- Grönland-Expedition der Gesellschaft für Erdkunde zu Berlin 1891–1893, 2 Bde., Kühl, Berlin 1897
- Deutsche Südpolar-Expedition 1901–1903 im Auftrage des Reichsamtes des Innern., 20 Bde. und 2 Atlanten. Berlin, 1905–1931
- Zum Kontinent des eisigen Südens, Verlag Georg Reimer, Berlin, 1904
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Erich Dagobert von Drygalski. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 145 psl.