Erasmus premija
Erasmus premija – kasmetinis apdovanojimas, nuo 1958 m. skiriamas asmenims ar organizacijoms, padariusioms didelę įtaką kultūros, visuomenės ir sociologijos srityse Europoje ir pasaulyje.[1] Šis apdovanojimas yra vienas svarbiausių visoje Europoje.[reikalingas šaltinis][2] Apdovanojimas vadinamas olandų dvasininko ir humanisto Erazmo Roterdamiečio vardu. Erasmus premiją skiria Nyderlanduose įsikūręs Erasmus premijos fondas (ol. Stichting Praemium Erasmianum).
Šios premijos laureatai gauna 150 000 eurų ir 1995 m. Bruno Ninaber van Eyben sukurtą simbolį. Apdovanojimų ceremonija vyksta Amsterdamo karališkuosiuose rūmuose.
Erasmus premijos laureatai
redaguotiNuotrauka | Metai | Laureatas | Pastabos |
---|---|---|---|
1958 | Austrijos žmonės | Už kultūros paveldą. Lėšos skirtos austrams, besimokantiems Europos universitetuose, užsienio studentams Austrijoje, tyrimams Efese. | |
1959 | Robert Schuman | ||
1959 | Karl Jaspers | ||
1960 | Marc Chagall | ||
1960 | Oskar Kokoschka | ||
1962 | Romano Guardini | ||
1963 | Martin Buber | ||
1964 | Union Académique Internationale | ||
1965 | Charlie Chaplin, Ingmar Bergman | ||
1966 | Herbert Read, René Huyghe | ||
1967 | Jan Tinbergen | ||
1968 | Henry Moore | ||
1969 | Gabriel Marcel, Carl Friedrich von Weizsäcker | ||
1970 | Hans Scharoun | ||
1971 | Olivier Messiaen | ||
1972 | Jean Piaget | ||
1973 | Claude Lévi-Strauss | ||
1974 | Ninette de Valois, Maurice Béjart | ||
1975 | Ernst Gombrich, Willem Sandberg | ||
1976 | Amnesty International, René David | ||
1977 | Werner Kaegi, Jean Monnet | ||
1978 | Lėlių teatrui „puppetry“:
|
||
1979 | Die Zeit, Neue Zürcher Zeitung | ||
1980 | Nikolaus Harnoncourt, Gustav Leonhardt | ||
1981 | Jean Prouvé | ||
1982 | Edward Schillebeeckx | ||
1983 | Raymond Aron, Isaiah Berlin, Leszek Kołakowski, Marguerite Yourcenar | ||
1984 | Massimo Pallottino | ||
1985 | Paul Delouvrier | ||
1986 | Václav Havel | ||
1987 | Alexander King | ||
1988 | Jacques Ledoux | ||
1989 | Tarptautinė teisininkų komisija | ||
1990 | Sir Grahame Clark | ||
1991 | Bernard Haitink | ||
1992 | Archivo General de Indias | ||
1992 | Simon Wiesenthal | ||
1993 | Peter Stein | ||
1994 | Sigmar Polke | ||
1995 | Renzo Piano | ||
1996 | William Hardy McNeill | ||
1997 | Jacques Delors | ||
1998 | Mauricio Kagel, Peter Sellars | ||
1999 | Mary Robinson | ||
2000 | Hans van Manen | ||
2001 | Claudio Magris, Adam Michnik | ||
2002 | Bernd ir Hilla Becher | ||
2003 | Alan Davidson | ||
2004 | Abdolkarim Soroush, Sadik Al-Azm ir Fatema Mernissi | ||
2005 | Simon Schaffer ir Steven Shapin | ||
2006 | Pierre Bernard | ||
2007 | Péter Forgács | ||
2008 | Ian Buruma | ||
2009 | Antonio Cassese, Benjamin Ferencz | ||
2010 | José Antonio Abreu | ||
2011 | Joan Busquets | ||
2012 | Daniel Dennett | ||
2013 | Jürgen Habermas | ||
2014 | Frie Leysen | Tema: teatras, publika ir visuomenė | |
2015 | Vikipedijos bendruomenė | Už žinių sklaidos skatinimą per visapusiškai ir visuotinai prieinamą enciklopediją. Už Vikipedijos kūrėjų naujos ir veiksmingos demokratiškos platformos sukūrimą. Premijos steigėjai Vikipediją ypač vertina kaip bendruomenę – bendrą projektą, kuris įtraukia dešimtis tūkstančių savanorių visame pasaulyje. | |
2016 | A. S. Byatt | Už įkvepiantį indėlį į rašymą.[3] | |
2017 | Michèle Lamont | „Už jos atsidavimą ir indėlį socialinių mokslų tyrimams ir ryšį tarp mokslo, galios ir įvairovės“ | |
2018 | Barbara Ehrenreich | „Už balso suteikimą socialinėms grupėms, kurios liktų neišgirstos“ | |
2019 | John Adams | Nes „jis sukūrė naują muzikos idiomą sujungdamas džiazo, pop ir klasikinės musikos elementus“ |