Enmešas ir Entenas
Enmešas ir Entenas – šumerų mitas, priskiriamas vadinamajam ginčų žanrui. Datuojamas Trečiosios Ūro dinastijos laikais (III tūkst. pr. m. e.). Šio laikotarpio dantiraščio lentelės išsilaikiusios prastai, todėl mito tekstas fragmentiškas,[1] jo prasmė neretai nėra aiški. Tekstą sudaro kiek daugiau nei 300 eilučių, visiškai išlikusios apie pusė jų.[2] Mitas dar įvardijamas „Ginču tarp Žiemos ir Vasaros“.[3]
Šumerologas Samuel Noah Kramer iš pradžių Enmešą ir Enteną laikė augmenijos dievybėmis, tačiau vėliau jie imti sieti su žiemai ar vasarai būdingais gamtos reiškiniais.[3]
Mitas redaguoti
Mite pasakojama, jog dievas Enlilis sumanė padaryti Žemę vaisingą, kupiną augalų ir gyvūnų. Kad įgyvendintų savo sumanymą, Enlilis sukūrė du brolius – Enmešą ir Enteną (Vasarą ir Žiemą). Enteno pastangomis įvairių rūšių gyvuliai (avys, ožkos, karvės) ėmė vesti jauniklius, stepėje Entenas apgyvendino laukinius asilus, avis ir ožkas, danguje – paukščius, o upėse – žuvis. Entenas taip pat pasodino palmių giraites, vaismedžius, užveisė sodus. Tuomet darbo ėmėsi Enmešas, kuris pastatė erdvius galvijų ir avių gardus, parūpino gausų derlių, įkūrė miestus, pastatydino gyvenamuosius būstus ir šventyklas, kurios buvo „tokios aukštos, kaip kalnai“.[1]
Užbaigę darbus, broliai su dovanomis nuvyko į Nipūrą pas Enlilį. Enmešas atgabeno laukinių ir naminių gyvūnų bei augalų, o jo brolis Entenas – brangiųjų metalų ir akmenų, taip pat medžių, žuvies. Tuomet tarp brolių kilo kivirčas, jį turėjo išspręsti Enlilis. Šio nuosprendis buvo palankus Entenui, atsakingam už laukų drėkinimą, kuriuo buvo paremta žemdirbystė Šumere. Enlilis nutarė, jog Entenas gali vadintis „dievų žemdirbiu“. Abu broliai sutiko su tokiu Enlilio sprendimu, Enmešas nusižemino prieš Enteną. Po to broliai apsikeitė dovanomis, Enlilio garbei buvo atlikta libacija.[1]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Gwendolyn Leick (2002). A Dictionary of Ancient Near Eastern Mythology, p. 51–52. ISBN 9781134641024.
- ↑ https://www.sacred-texts.com/ane/sum/sum07.htm#page_49
- ↑ 3,0 3,1 John H. Walton (2009). The Lost World of Genesis One: Ancient Cosmology and the Origins Debate. InterVarsity Press. p. 34. ISBN 978-0-8308-3704-5.