Enkis ir pasaulio tvarka
Enkis ir pasaulio tvarka – šumerų mitologinis tekstas, išlikęs užrašytas ant Senosios Babilonijos karalystės laikotarpio dantiraščio lentelių. Tekstas gana gerai išsilaikęs, jį sudaro apie 472 eilutės,[1] tačiau paskutinės dvidešimt eilučių neišliko.[2] Pasakojimą galima padalinti į keturis skirsnius,[1] savo struktūra jis turi panašumų į tam tikrą užkalbėjimų tipą.[2]
Turinys redaguoti
Pirmojoje dalyje liaupsinamas dievas Enkis (trečiuoju asmeniu), paskui pateikiamos dievo liaupsės sau pačiam, pagerbiami anunakiai, aprašomi įvairūs žynių atliekami ritualai.[2]
Toliau išdėstyti Enkio palaiminimai. Pasakojama, kaip dievas savo valtyje keliauja po Šumerą ir aplinkinius kraštus (Maganą, Meluhą ir Dilmuną), laimina miestus. Būtent Enkio dėka Tigro ir Eufrato upės pasidaro sklidinos vandens, jis paskiria dievams atsakomybę už tam tikras sritis.[2][1]
Ilgiausia iš visų paskutinė teksto dalis, kurioje pasakojama apie deivę Inaną, užsigeidusią įgyti daugiau galių. Deivė skundžiasi buvusi nepastebėta, negavusi pareigų ir prideramų me. Pateikiama ilga Enkio kalba, kurioje jis išdėsto savo argumentus: anot jo, Inana jau turinti pakankamai me, gali būti (teksto prasmė nėra visiškai aiški), jog Enkis deivę kaltina, kad ši, pasidavusi savajam pomėgiui kovoti, sutrikdžiusi taiką ir pasaulio darną. Pabaiga neaiški, nes tolesnis tekstas prarastas.[2]
Išnašos redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Richard E. Averbeck. Myth, Ritual, and Order in „Enki and the World Order“. Journal of the American Oriental Society. Vol. 123, No. 4 (Oct. – Dec., 2003), pp. 757–771. [1]
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 Gwendolyn Leick (2002). A Dictionary of Ancient Near Eastern Mythology, p. 43–44. ISBN 9781134641024.