Energinis sertifikavimas
Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas – Lietuvos teisės aktų reglamentuotas procesas, kurio metu apskaičiuojamas pastato energijos sunaudojimas, pastatas priskiriamas energinio naudingumo klasei ir išduodamas pastato energinio naudingumo sertifikatas. Energinį sertifikavimą atlieka tik atestuoti ekspertai, kurie turi teisę išduoti juridinę galią turinčius energinio naudingumo sertifikatus. Lietuvoje energinis sertifikavimas atliekamas vadovaujantis STR 2.01.09: 2005 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“.
Sertifikatas redaguoti
Tai nustatyta tvarka suteikiamas dokumentas, kuriame nurodoma:
- Pastato (ar jo dalies) paskirtis;
- Šildomas plotas;
- Vienam kvadratiniam metrui reikalingas energijos kiekis (kWh/1m²);
- Pastato energinio naudingumo klasė.
Pastato energinio naudingumo sertifikatas galioja ne ilgiau kaip 10 metų.
Energinio naudingumo klasės redaguoti
Pastatai pagal energetinį naudingumą skirstomi į devynias klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F ir G. A klasės pastatams reikalingos šiluminės energijos sąnaudos yra pačios mažiausios. B ir C klasės pasižymi mažomis energijos sąnaudomis ir atitinka galiojančių normų reikalavimus. D, E, F ir G klasės pasižymi pačiu didžiausiu energijos sunaudojimu.
Sąlygos redaguoti
Yra sąlygų, kurioms esant būtina atlikti pastato energetinį sertifikavimą:
- prieš pripažįstant pastatą ar jo dalį tinkamais naudoti;
- jei parduodant pastatą jo sertifikato galiojimo laikas pasibaigė arba pastatas nebuvo sertifikuotas, sertifikavimą būtina atlikti prieš įforminant pastato pardavimą;
- jei išnuomojant pastatą jo sertifikato galiojimo laikas pasibaigė arba pastatas nebuvo sertifikuotas, pastatų sertifikavimas turi būti atliktas prieš įforminant pastato nuomą.
- jei pripažįstama tinkama naudoti naujai statomo ar renovuojamo pastato dalis, kuri gali būti naudojama neatsižvelgiant į tai, ar likusių dalių statyba užbaigta, šios pastato dalies sertifikavimas privalomas.
