Endriejavo valsčius

Koordinatės: 55°42′š. pl. 21°43′r. ilg. / 55.70°š. pl. 21.72°r. ilg. / 55.70; 21.72

Endriejavo valsčius
Laikotarpis: 18611950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Endriejavas
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Raseinių apskritis (1861–1915)
Lietuva Lietuva
Kretingos apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Kretingos apskritis (1941–1944)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Kretingos apskritis (1944–1947)
Klaipėdos apskritis (1947–1950)

Endriejavo valsčius (rus. Андреевская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Endriejavas.

Istorija redaguoti

Valsčius įkurtas 1861 m. Kauno gubernijoje.[1] 1923 m. buvo 762 ūkiai, 35 gyvenamosios vietovės. 1928 m. Petras Tarasenka valsčiuje aprašė šiuos senovės paminklus: akmens amžiaus radinių Lelėnuose ir Žadeikiuose, senkapių Spraudžiuose ir Žvaginiuose, Bikakalnių Katėse ir Žvaginiuose. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Klaipėdos rajonui (3 apylinkės) ir Rietavo rajonui (4 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1877 m. 3990 451 kiemas [2] 3 seniūnijos 38
1923 m.[3] 116 4240 948
1932 m. 121 4240 5 seniūnijos [4]
1949-01-01
(išsamiau)
163 7 apylinkės [5]

Vadovai redaguoti

Suskirstymas redaguoti

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[7] Apylinkė, 1949 m.[8]
Antkoptis Antkopčio seniūnija Antkopčio apylinkė
Endriejavas Andriejavo seniūnija Endriejavo apylinkė
Kintrimai - Kintrimų apylinkė
Pažvelsis Pažvelsių seniūnija Pažvelsio apylinkė
Rudgalviai Rudgalvių seniūnija Rudgalvių apylinkė
Šlepštikos Šlepštikų seniūnija Šlepštikų apylinkė
Žadeikiai - Žadeikių apylinkė
Iš viso: 5 seniūnijos 7 apylinkės

Gyvenvietės redaguoti

1923 m. surašymo metu valsčiuje buvo šios gyvenvietės:

  • Ablingos k.
  • Antkopčio k.
  • Anužių k.
  • Auksoros k.
  • Daubakių k.
  • Dausinų k.
  • Endriejavo mstl.
  • Kačių k.
  • Kapstotų k.
  • Kiaulakių k.
  • Kintrimų k.
  • Klibių k.
  • Kukorių k.
  • Kukorių plv.
  • Laigių k.
  • Lelenų k.
  • Ližių k.
  • Marijonavo k.
  • Mikų k.
  • Patirių (Vedegėnų) k.
  • Pažvelsio k.
  • Poežerio plv.
  • Rankos k.
  • Rudgalvių k.
  • Sausių k.
  • Stončaičių k.
  • Šilienų k.
  • Šlepštikų k.
  • Tickinų k.
  • Toliotų k.
  • Viržintų k.
  • Žadeikių k.
  • Žalakiškės k.
  • Žemgulių k.
  • Žvaginių k.

1933 m. valsčiuje buvę kaimai:[9]

  • Ablinga
  • Antkoptys
  • Anužiai
  • Aukšoras (Aukšorė)
  • Daubakiai
  • Dausinai
  • Indriejavas
  • Kačiai (Katės)
  • Kapstatai (Kapstotai)
  • Kiaulakiai
  • Kintrimai
  • Klibiai
  • Kukoriai
  • Laigiai (Lagė)
  • Lelėnai
  • Ližiai
  • Marijonavas (Pyktiškė)
  • Mikai
  • Paežerys (Poežerys)
  • Patyrys (Vedegėnai)
  • Pažvelsys (Pažvelšiai)
  • Raukos (Ranka)
  • Rudgalviai
  • Sausiai
  • Stončaičiai
  • Šilėnai
  • Šlepštikos
  • Tickinai
  • Toliotai
  • Viržintai
  • Žadeikiai
  • Žalakiškiai (Žalakiškė)
  • Žemguliai
  • Žvaginiai

Gyventojai redaguoti

Tautinė sudėtis redaguoti

1923 m. gyveno 4240 žmonės:

Žymūs žmonės redaguoti

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1887 Pažvelsis Fortūnatas Bagočius, teisininkas 1951
1894 Stančaičiai Jurgis Talmantas, kalbininkas, redaktorius 1955
1906 Tickinai Andrius Ašmantas, kalbininkas 1941
1927 Sausiai Jonas Dromantas, inžinierius
1945 Mikai Stasys Bočkus, inžinierius
1947 Anužiai Alfonsas Laurinavičius, teisininkas
1947 Žvaginiai Petras Dirgėla, rašytojas

Šaltiniai redaguoti

  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
  2. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 595–604 psl.
  5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 54
  6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 596 psl.
  7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 599 psl.
  8. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 55
  9. Endriejavo valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 569 psl.