Endriejavo valsčius
Endriejavo valsčius | |
---|---|
Laikotarpis: 1861 – 1950 m. | |
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
Adm. centras: | Endriejavas |
![]() | |
Kauno gubernija | Raseinių apskritis (1861–1915) |
![]() | |
Kretingos apskritis (1919–1940) | |
![]() | |
Ostlandas | Kretingos apskritis (1941–1944) |
![]() | |
Lietuvos TSR | Kretingos apskritis (1944–1947) Klaipėdos apskritis (1947–1950) |
Endriejavo valsčius (rus. Андреевская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Endriejavas.
IstorijaKeisti
Valsčius įkurtas 1861 m., buvo Kauno gubernijoje. 1923 m. buvo 762 ūkiai, 35 gyvenamosios vietovės. 1928 m. Petras Tarasenka valsčiuje aprašė šiuos senovės paminklus: akmens amžiaus radinių Lelėnuose ir Žadeikiuose, senkapių Spraudžiuose ir Žvaginiuose, Bikakalnių Katėse ir Žvaginiuose.
Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Klaipėdos rajonui (3 apylinkės) ir Rietavo rajonui (4 apylinkės).
Valsčiaus istorija | |||||
---|---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1923[1] | 116 | 4240 | 948 | ||
1949-01-01 (išsamiau) |
163 | 7 apylinkės [2] |
SuskirstymasKeisti
Pagrindinė gyvenvietė | Apylinkė, 1949 m.[3] |
---|---|
Antkoptis | Antkopčio apylinkė |
Endriejavas | Endriejavo apylinkė |
Kintrimai | Kintrimų apylinkė |
Pažvelsis | Pažvelsio apylinkė |
Rudgalviai | Rudgalvių apylinkė |
Šlepštikos | Šlepštikų apylinkė |
Žadeikiai | Žadeikių apylinkė |
Iš viso: | 7 apylinkės |
GyvenvietėsKeisti
1923 m. surašymo metu valsčiuje buvo šios gyvenvietės:
- Ablingos k.
- Antkopčio k.
- Anužių k.
- Auksoros k.
- Daubakių k.
- Dausinų k.
- Endriejavo mstl.
- Kačių k.
- Kapstotų k.
- Kiaulakių k.
- Kintrimų k.
- Klibių k.
- Kukorių k.
- Kukorių plv.
- Laigių k.
- Lelenų k.
- Ližių k.
- Marijonavo k.
- Mikų k.
- Patirių (Vedegėnų) k.
- Pažvelsio k.
- Poežerio plv.
- Rankos k.
- Rudgalvių k.
- Sausių k.
- Stončaičių k.
- Šilienų k.
- Šlepštikų k.
- Tickinų k.
- Toliotų k.
- Viržintų k.
- Žadeikių k.
- Žalakiškės k.
- Žemgulių k.
- Žvaginių k.
1933 m. valsčiuje buvę kaimai:[4]
- Ablinga
- Antkoptys
- Anužiai
- Aukšoras (Aukšorė)
- Daubakiai
- Dausinai
- Indriejavas
- Kačiai (Katės)
- Kapstatai (Kapstotai)
- Kiaulakiai
- Kintrimai
- Klibiai
- Kukoriai
- Laigiai (Lagė)
- Lelėnai
- Ližiai
- Marijonavas (Pyktiškė)
- Mikai
- Paežerys (Poežerys)
- Patyrys (Vedegėnai)
- Pažvelsys (Pažvelšiai)
- Raukos (Ranka)
- Rudgalviai
- Sausiai
- Stončaičiai
- Šilėnai
- Šlepštikos
- Tickinai
- Toliotai
- Viržintai
- Žadeikiai
- Žalakiškiai (Žalakiškė)
- Žemguliai
- Žvaginiai
GyventojaiKeisti
Tautinė sudėtisKeisti
1923 m. gyveno 4240 žmonės:
Žymūs žmonėsKeisti
Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
---|---|---|---|
Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
1887 | Pažvelsis | Fortūnatas Bagočius, teisininkas | 1951 |
1894 | Stančaičiai | Jurgis Talmantas, kalbininkas, redaktorius | 1955 |
1906 | Tickinai | Andrius Ašmantas, kalbininkas | 1941 |
1927 | Sausiai | Jonas Dromantas, inžinierius | |
1945 | Mikai | Stasys Bočkus, inžinierius | |
1947 | Anužiai | Alfonsas Laurinavičius, teisininkas | |
1947 | Žvaginiai | Petras Dirgėla, rašytojas |
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 54
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 55
- ↑ Endriejavo valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 569 psl.