Endriejavo valsčius
Koordinatės: 55°42′š. pl. 21°43′r. ilg. / 55.70°š. pl. 21.72°r. ilg.
| Endriejavo valsčius | ||
|---|---|---|
| ||
  | ||
| Valstybė |  Lietuva
| |
| Administracinis centras | Endriejavas | |
| 1861–1915 m. | Raseinių apskritis | |
| 1919–1947 m. | Kretingos apskritis | |
| 1947–1950 m. | Klaipėdos apskritis | |
Endriejavo valsčius (rus. Андреевская волость) buvo vakarų Lietuvoje. Centras – Endriejavas.
IstorijaKeisti
Valsčius įkurtas 1861 m., buvo Kauno gubernijoje. 1923 m. buvo 762 ūkiai, 35 gyvenamosios vietovės. 1928 m. P. Tarasenka valsčiuje aprašė šiuos senovės paminklus: akmens amžiaus radinių Lelėnuose ir Žadeikiuose, senkapių Spraudžiuose ir Žvaginiuose, Bikakalnių Katėse ir Žvaginiuose.
Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Klaipėdos rajonui (3 apylinkės) ir Rietavo rajonui (4 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Kiti teritoriniai vienetai | Gyvenvietės |
| 1923[1] | 116 | 4240 | 948 | ||
| 1949[2] (išsamiau) |
163 | 7 apylinkės | |||
Tautinė sudėtisKeisti
Apylinkės 1949 m.Keisti
- Antkopčio apylinkė
- Endriejavo apylinkė
- Kintrimų apylinkė
- Pažvelsio apylinkė
- Rudgalvių apylinkė
- Šlepštikų apylinkė
- Žadeikių apylinkė
1923 m.Keisti
1923 m. surašymo metu valsčiuje buvo šios gyvenvietės:
- Ablingos k.
- Antkopčio k.
- Anužių k.
- Auksoros k.
- Daubakių k.
- Dausinų k.
- Endriejavo mstl.
- Kačių k.
- Kapstotų k.
- Kiaulakių k.
- Kintrimų k.
- Klibių k.
- Kukorių k.
- Kukorių plv.
- Laigių k.
- Lelenų k.
- Ližių k.
- Marijonavo k.
- Mikų k.
- Patirių (Vedegėnų) k.
- Pažvelsio k.
- Poežerio plv.
- Rankos k.
- Rudgalvių k.
- Sausių k.
- Stončaičių k.
- Šilienų k.
- Šlepštikų k.
- Tickinų k.
- Toliotų k.
- Viržintų k.
- Žadeikių k.
- Žalakiškės k.
- Žemgulių k.
- Žvaginių k.
1933 m.Keisti
1933 m. valsčiuje buvę kaimai:[4]
- Ablinga
- Antkoptys
- Anužiai
- Aukšoras (Aukšorė)
- Daubakiai
- Dausinai
- Indriejavas
- Kačiai (Katės)
- Kapstatai (Kapstotai)
- Kiaulakiai
- Kintrimai
- Klibiai
- Kukoriai
- Laigiai (Lagė)
- Lelėnai
- Ližiai
- Marijonavas (Pyktiškė)
- Mikai
- Paežerys (Poežerys)
- Patyrys (Vedegėnai)
- Pažvelsys (Pažvelšiai)
- Raukos (Ranka)
- Rudgalviai
- Sausiai
- Stončaičiai
- Šilėnai
- Šlepštikos
- Tickinai
- Toliotai
- Viržintai
- Žadeikiai
- Žalakiškiai (Žalakiškė)
- Žemguliai
- Žvaginiai
Žymūs žmonėsKeisti
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Asmuo | Mirties metai |
| 1887 | Pažvelsis | Fortūnatas Bagočius, teisininkas | 1951 |
| 1894 | Stančaičiai | Jurgis Talmantas, kalbininkas, redaktorius | 1955 |
| 1906 | Tickinai | Andrius Ašmantas, kalbininkas | 1941 |
| 1927 | Sausiai | Jonas Dromantas, inžinierius | |
| 1945 | Mikai | Stasys Bočkus, inžinierius | |
| 1947 | Anužiai | Alfonsas Laurinavičius, teisininkas | |
| 1947 | Žvaginiai | Petras Dirgėla, rašytojas | |
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. (Epaveldas.lt)
- ↑ 1923 m. surašymo duomenys[neveikianti nuoroda]
- ↑ Endriejavo valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 569 psl.