Embutės mūšis

Embutės pilies griuvėsiai
Data 1244 m.
Vieta Embutė (dab. Vainiaudos savivaldybė, Latvija)
Rezultatas Livonijos ordino pergalė
Konflikto šalys
LDK Livonijos ordinas
(Embutės pilies įgula, Kuldygos komtūro ir vasalų kuršių pajėgos)
Vadovai ir kariniai vadai
Mindaugas Livonijos krašto magistras
Pajėgos
30 000 (Eiliuotosios kronikos duom.) 30 riterių, 500 kuršių
Nuostoliai
1500 4 riteriai ir nežinomas sk. kuršių

Embutės mūšis – mūšis, įvykęs 1244 m. pabaigoje Embutėje (vok. Amboten, dab. Vainiaudos savivaldybė, Latvija), kuomet prieš Livonijos ordino valdžią sukilusiems pietiniams kuršiams pasiprašius Mindaugo globos, 12441245 m. žiemą pastarojo vadovaujama LDK kariuomenė nesėkmingai bandė užimti Livonijos riterių neseniai užvaldytą buvusią kuršių Embutės pilį.

Mūšis vyko prie Embutės piliakalnio įsikūrusios senovės kuršių gyvenvietės, į kurią nuolat taikėsi kryžiuočiai. Riteriai piliakalnį, esantį apie 50 km į pietus nuo Kuldygos vedusio Ventos prekybos kelio, buvo užėmę 1243 m. Embutėje jie vėl įsitvirtino po to, kai po pralaimėto Saulės mūšio (1236 m.) buvo palikę Kuršą. Mindaugas taikėsi išplėsti savo įtaką ten, kur dar nespėjo įsigalėti Ordinas. Pastarojo pusėje kovėsi Embutės pilies įgula, Kuldygos komtūro ir Kuršo vasalų pajėgos. Pasak Eiliuotosios Livonijos kronikos, Mindaugas surinko didelę kariuomenę, kurioje buvo iki 30 000 karių, vesdamas juos per Žemaitiją link Embutės. Kuldygos riteriai iš anksto buvo perspėti apie LDK karių artėjimą, todėl jie buvo tinkamai pasiruošę. Apsupę gerai įtvirtintą pilį, bet netikėtai iš pasalų užpulti palyginti negausių priešo pajėgų, lietuviai pralaimėjo, palikę mūšio lauke daugiau kaip 1500 žuvusių. Livonijos ordinas prarado tik keturis riterius ir nežinomą skaičių jų pusėje kovojusių kuršių.

Embutės mūšio įkvėptas latvių klasikas Rainis sukūrė pjesę „Indulis un Ārija“ (1911).[1]

Šaltiniai redaguoti

  1. http://www.letonika.lv/literatura/read.aspx?f=1&r=197 Latvių klasiko Rainio pjesė „Indulis un Ārija

Nuorodos redaguoti