Emakimono (jap. 絵巻物 = emaki-mono 'išvyniojamas paveikslas', supaprastintai 絵巻 = emaki) – horizontalus popieriaus ar šilko ritinys, užklijuotas ant pagrindo, kurio kraštai sutvirtinti brokato audiniu, su dviem mediniais voleliais galuose. Tokiais ritiniais buvo iliustruojami romanai, istorijos, budistų sūtros, paprastai vaizdus derinant su tekstu. Pamažu išvyniojami paveikslai, vaizduojantys kurio nors įvykio eigą, buvo populiarūs Japonijoje nuo XI a. iki XVI a. Ant emakimono ritinių buvo piešiama, tapoma ar štampuojama. Šiuose kūriniuose vaizduojamos batalinės, romantinės, religinės temos, įpinami antgamtinio pasaulio ir liaudiniai siužetai.

Emakimono fragmentas: „Sakmė apie princą Gendži

Ritinio plotis buvo apie 30 cm, ilgis galėjo siekti 9–12 m. Ilgos istorijos buvo užrašomos ant kelių ritinių. Jie buvo saugomi susukti, perrišti šilkine virvele. Ritinys buvo skaitomas iš dešinės į kairę, pamažu jį išvyniojant ir taip pasukant, kad būtų patogu laikyti rankose. Perskaičius kūrinį, ritinį tekdavo susukti atgal, iki jo pradžios.

Žinomiausias emakimono yra klasikinis japonų literatūros kūrinys „Sakmė apie princą Gendži“. Jį sudarė 20 ritinių, kurių bendras ilgis buvo 137 m, įskaitant per 100 piešinių ir virš 300 kaligrafijos lapų. Iki mūsų dienų išlikę tik šio kūrinio fragmentai, apie 15 proc. jo pradinės apimties.

Panašūs yra vertikaliai išvyniojami, kabantys kakemono tapybos ir kaligrafijos meno ritiniai.

Iliustracijos redaguoti

Nuorodos redaguoti