Atverti pagrindinį meniu
Portal.svg
Elmininkai I
[[Vaizdas:|250px]]

Elmininkai I
Koordinatės 55°33′22″š. pl. 25°12′00″r. ilg. / 55.556°š. pl. 25.200°r. ilg. / 55.556; 25.200 (Elmininkai I)Koordinatės: 55°33′22″š. pl. 25°12′00″r. ilg. / 55.556°š. pl. 25.200°r. ilg. / 55.556; 25.200 (Elmininkai I)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Anykščių rajono savivaldybės vėliava Anykščių rajono savivaldybė
Seniūnija Anykščių seniūnija
Gyventojų skaičius 140 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: El̃mininkai
Kilmininkas: El̃mininkų
Naudininkas: El̃mininkams
Galininkas: El̃mininkus
Įnagininkas: El̃mininkais
Vietininkas: El̃mininkuose

Elmininkai I arba Senieji Elmininkai – kaimas Anykščių rajone. Už 7 kilometrų į šiaurės rytus nuo Anykščių. Seniūnaitijos centras. Ribojasi su Bikūnų, Peliuškų, Koldūniškių, Vajėšių, Navariškių, Vosgėlių, Jokūbėliškio, Čekonių, Šlapių ir Ilgabrados kaimais. Yra biblioteka (nuo 1954 m.). Šiauriniu pakraščiu glaudžiasi prie krašto kelio  120  RadiškisAnykščiaiRokiškis , vakariniu pakraščiu teka upelis Elmė – Šventosios kairysis intakas, čia jis užtvenktas ir išlietas Elmės tvenkinys.

Yra 45 sodybos – 177 gyventojai (2001 m.). Kaimas yra Senųjų Elmininkų seniūnaitijos centras (nuo 2009 m.). Nuo 2011 m. Elmininkų I kaime yra Kaštonų, Kranto, Tilto ir Žvejų gatvės.

IstorijaKeisti

1598 m. Alantos dvaro inventoriuje minimi Elmininkai kaip valsčiaus centrinis kaimas ir dvaras. XVIII a. Elmininkai (Elminiki, Eliminiki) minimi Ukmergės apskrities seniūnijų 1765 m. inventoriuose. Priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Anykščių dvarui. Po baudžiavos panaikinimo 1861 m. Elmininkų valstiečiai gavo teisę per 49 metus išsipirkti žemę. Tuo metu kaime gyveno 77 suaugę žmonės.

1922 m. kaimas buvo išskirstytas į vienkiemius, tuomet 526,94 ha žemės padalinta 36 savininkams. 1923 m. kaime buvo 30 sodybų – 180 gyventojų. 1923 m. taip pat minimi Elmininkų IV vienkiemiai – 6 sodybos, 32 gyventojai.

1949 m. liepos 16 d. kaime buvo sukurtas „Darbo didvyrio“ kolūkis. 1952 m. jį sujungus su kitais mažais ūkiais, kaimas priklausė „Bolševiko“ kolūkiui, o 1976 m. buvo įjungtas į Elmininkų bandymų stoties eksperimentinį ūkį ir jam priklausė iki 1992 m., kol šis ūkis buvo likviduotas. Nuo 1949 m. liepos iki 1976 m. kovo 5 d. Elmininkai buvo „Darbo didvyrio“ ir „Bolševiko“ kolūkių centrinė gyvenvietė. 1968–1976 m. „Bolševiko“ kolūkiui vadovavo paskutinis šio ūkio pirmininkas Jonas Cilcius.

1953 m. į kaimą iš Bikūnų buvo nutiesta pirmoji elektros linija, kaime buvo pradėti naudoti elektros prietaisai. 1970 m. žvyrkelis į kaimą nuo Vosgėlių buvo padengtas asfaltu. 1973 m. užtvenkus Elmės upelį, kaime buvo įrengtas 9,9 hektaro ploto tvenkinys, įžuvintas lydekomis, naudojamas mėgėjiškai žūklei.

Nuo 1992 m. kaime veikia žemės ūkio bendrovė „Elma“, priklausanti „Jaros“ įmonių grupei, jos ūkininkavimo kryptis – augalininkystė, gyvulininkystė. Šiai bendrovei priklauso ir Naujųjų Elmininkų kaimo gamybinių pastatų kompleksai.

Nuo XX a. vidurio kaime veikė pradinė mokykla. 2004 m. ji buvo pertvarkyta į Anykščių A. Baranausko vidurinės mokyklos pradinio ugdymo skyrių, bet 2009 m., kai neliko vaikų, ir šis buvo uždarytas.

2007 m. kaime susibūrė Elmininkų bendruomenė.

Priklauso Anykščių parapijai. Senos kapinaitės buvo išlikę kairėje tvenkinio pusėje prie pat buvusios suomiškos pirties. Kas palaidota žinių neišlikę. Senais laikais per kaimą ėjo akmenų grįstas dviejų metrų pločio kelias. Kažkada buvusi kalvė. Prie kelio randama Jono Kazimiero, Švedijos karalienės Kristinos Rygos šilingų, Stanislovo Poniatovskio šilingų, taip pat carinių monetų.

Žymūs žmonėsKeisti

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
1902 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1985 m.[2] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
71 180 127 174 244 217 171 177 140


ŠaltiniaiKeisti

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Elmininkai I. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 507 psl.

NuorodosKeisti