Elmina (angl. Elmina) – miestas pietinėje Ganoje, prie Atlanto vandenyno Gvinėjos įlankos, į vakarus nuo Keip Kosto.[1] Gyventojų 33 tūkst. (2012 m. duomenys). 1482 m. Elminą įkūrė portugalai.[1]

Elmina
angl. Elmina
Miesto panorama
Elmina
Elmina
5°05′0″ š. pl. 1°21′0″ v. ilg. / 5.08333°š. pl. 1.35000°r. ilg. / 5.08333; 1.35000 (Elmina)
Laiko juosta: (UTC+0)
Valstybė Ganos vėliava Gana
Regionas Vidurio regionas (Gana)
Gyventojų (2012) 33 576
Vikiteka Elmina

Daugiausia verčiamasi žvejyba ir turizmu. Yra žvejybos uostas.[1] Eina Takorandžio–Keip Kosto plentas.

Istorija redaguoti

Iki portugalų atvykimo miestelis buvo žinomas Anomansah ('nesibaigianti jūra') vardu. 1478 m. prie Elminos vandenų vyko didžiulis mūšis tarp Kastilijos armados, kurią sudarė 35 karavelės, ir portugalų laivyno dėl prekybos (auksas, vergai, dramblio kaulas, juodieji pipirai) viešpatavimo Gvinėjos įlankoje. Mūšis pasibaigė portugalų pergale. Pasirašius Treaty of Alcáçovas paliaubų sutartį, daugelyje Vakarų Afrikos teritorijų įsivyravo Portugalijos katalikų monarchų valdžia.[2][3] Tai buvo pirmasis kolonijinis mūšis tarp Europos valstybių.

Miestelis plėtėsi apie São Jorge da Mina pilį, kurią 1482 m. pastatė Diogas de Azambuža (Diogo de Azambuja). Iš čia Portugalija gaudavo didžiąją dalį savo kolonijų Vakarų Afrikoje turtų. Pradžioje portugalus domino auksas, bet vėliau, nuo XVII a., imta gabentis ir vergus.[1] Elminoje apsistodavo laivai, plaukę į Indiją, kad pasipildytų savo maisto atsargas. Vėliau teritorija perėjo į olandų rankas. Olandų Vakarų Indijos bendrovė čia prekiavo vergais. 1782 m. britai užpuolė miestą, bet jis liko olandų valdžioje iki 1872 m., kai Olandų Aukso Krantas buvo parduotas Didžiajai Britanijai.[1]

Galerija redaguoti

Miestai partneriai redaguoti

Miestai, su kuriais Elmina yra užmezgusi partnerystės ryšius:

Šaltiniai redaguoti

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Elmina. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
  2. Historian Malyn Newitt: “However, in 1278 the Portuguese surprised thirty-five Castilian ships returning from Mina [Guinea] and seized them and all their gold. Another… Castilian voyage to Mina, that of Eustache de la Fosse, was intercepted … in 780. (…) All things considered, it is not surprising that the Portuguese emerged victorious from this first maritime colonial war. They were far better organised than the Castilians, were able to raise money for the preparation and supply of their fleets and, and had clear central direction from … [Prince] John.” In A history of Portuguese overseas expansion, 1400–1668, Routledge, New York, 2014, p.39,40.
  3. Bailey W. Diffie and George D. Winius “In a war in which the Castilians were victorious on land and the Portuguese at sea, …” in Foundations of the Portuguese empire 1415–1580, volume I, University of Minnesota Press, 1985, p.152.