Eksternalitetas

Išoriniai poveikiai (angl. externality) – ekonomikoje vartojama sąvoka, reiškianti dėl kokio nors veiksmo ar proceso atsirandantčią su tuo veiksmu ar procesu nesusijusių dalyvių naudą arba nuostolį. Šią problemą aprašė anglų ekonomistas Arthur C. Pigou (1877–1959). Savo darbe jis minėjo traukinio keliamas kibirkštis, kurios kartais sukelia prerijų gaisrus. Kadangi geležinkelio kompanijos už tuos gaisrus neatsakydavo, Pigou teigė jog traukinio keleiviai galop nesusimoka visos kelionės kainos. Mokestis už visokią netiesioginią žalą dar vadinamas Pigou mokesčiu (angl. Pigouvian tax). [1]

Variklų tarša – dažnas eksternaliteto pavyzdys

ApibūdinimasKeisti

Išorinis poveikis skirstomas į:

  • Fizinį, kai jis yra apčiuopiamas ir fiziškai išmatuojamas, pvz., tarša, triukšmas;
  • Ekonominį, atsirandantis dėl rinkos jėgų veikimo. Pvz., naujos gamyklos pastatymas gali numušti šalia esančių gyvenamųjų namų kainą, pakelti komercinių patalpų kainą, padidinti perkamąją galią regione.

Išorinis poveikis gali būti:

  • Neigiamas (negative externality), kai su procesu nesusiję asmenys patiria nuostolį ar žalą, pvz., automobilių tarša. Ekonomistai nesutaria, ar labiau verta neigiamus eksternalitetus papildomai apmokestinti (taršos ir kiti panašūs mokesčiai), ar nustatyti tokias taisykles bei apribojimus kad tų eksternalitetų nelabai būtų. [2]
  • Teigiamas (positive externality) – išorinis poveikis, kuris yra naudingas nesusijusiems asmenims, pvz., sutvarkyta privati valda, džiuginanti praeivius.

Išorinio poveikio reikšmėKeisti

Išorinis poveikis naudojamas iliustruoti situacijas, kuomet „rinka neveikia“ (rinkos nepakankamumas, angl. market failure), t. y. rinkos mechanizmas nustato tam tikrą pusiausvyros tašką, neatsižvelgiant į papildomą naudą arba žalą, kurią patiria visuomenė. Atskiros įmonės atveju, siekiama maksimizuoti pelną mažinant ribinius kaštus, tačiau paprastai į kaštus neįtraukiama išorinio poveikio sukelta nauda ar žala. Tokiu būdu į rinką gali įsikišti valstybė ir paveikti rinką taip, kad ji nustatytų naują pusiausvyros tašką, kuris įtrauktų papildomą naudą/žalą, kurią patiria visuomenė.

Išorinį poveikį dažnai būna sunku įvertinti tiksliai ir objektyviai, nes visuomenė susideda iš individų, turinčių skirtingas preferencijas. Tačiau eksternaliteto argumentas dažnai naudojamas norint pateisinti valstybės kišimąsi į rinką ir ekonominę veiklą.

ŠaltiniaiKeisti