Eksponentinė funkcija
Eksponentinė funkcija arba eksponentė – matematinė funkcija, žymima exp(x), kai funkcijos argumentas yra x. Taip pat funkciją galima žymėti ex, kur e yra matematinė konstanta, kuri yra natūrinio logaritmo pagrindas (apytiksliai lygus 2.72). Funkcijos argumentas gali būti bet koks realusis ar kompleksinis skaičius, ar net visai kitoks matematinis objektas.
Dažnai eksponentinė funkcija yra vadinama rodikline funkcija,[1] tokiu atveju bendrąja prasme yra nusakomos bx formos funkcijos.
Su eksponentine funkcija yra susiduriama nagrinėjant įvarius gamtoje vykstančius procesus.[2]
Savybės
redaguotiKadangi eksponentinė funkcija naudoja kėlimą laipsniu, tai jai galioja tos pačios taisyklės:
- .
Remiantis taisykle .
Natūrinis logaritmas yra eksponentinės funkcijos atvirkštinė funkcija:
Eksponentinės funkcijos diferencialas yra lygus pačiai eksponentinei funkcijai:
Tai reiškia, kad eksponentinės funkcijos nuolydis yra pati eksponentinė funkcija, todėl jos krypties koeficientas yra 1, kai .
Eksponentinės funkcijos grafikas
redaguotiJei funkcijos argumentas yra realusis skaičius, eksponentė visada įgauna teigiamas reikšmes. Tai reiškia, kad visas funkcijos grafikas eina virš x ašies, niekada jos nepaliesdamas, bet be galo arti priartėdamas. Todėl x ašis vadinama horizontaliąja funkcijos asimptote.
Eksponentinės funkcijos apibrėžimai
redaguotiDažniausiai naudojami eksponentinės funkcijos ex apibrėžimai realiems x:
- 1. ex gali būti apibrėžiamas riba
- 2. ex gali būti apibrėžiamas begaline suma
- 3. ex gali būti apibrėžiamas unikaliu skaičiumi y > 0, tokiu kad
- 4. ex gali būti apibrėžiamas kaip unikalus sprendinys diferencialinės lygties
Šaltiniai
redaguoti- ↑ eksponentinė funkcija. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-11-07).
- ↑ Vidmantas Pekarskas. Diferencialinis ir integralinis skaičiavimas. 1 dalis. – Kaunas: Technologija, 2005. – 64 p. ISBN 9986-13-416-1