Ekonomikos augimas nesukuriant darbo vietų
Ekonomikos augimas nesukuriant darbo vietų (angl. Jobless growth arba Jobless recovery) – sąvoka naudojama apibūdinti situacijai, kai ūkis atsigauna po recesijos, tačiau gyventojų užimtumas nedidėja. Sąvoka pradėta naudoti JAV XX a. 10-ame dešimtmetyje apibūdinant ekonomikos atsigavimą prezidento Dž. Bušo vadovavimo pabaigoje. XXI a. pradžioji ši sąvoka vėl buvo prisiminta.
Iki XX a. 10-to dešimtmečio ekonomikos atsigavimas nedelsiant pasireikšdavo santykinai greitu užimtumo didėjimu. Tačiau pradedant 1991 m. recesija ankstesnio užimtumo lygio atsistatymas tapo lėtu.
Priežastys redaguoti
Ekonomistai nesutaria dėl šio reiškinio prigimties ir kaip su juo kovoti. Kai kurie ekonomistai teigia, jog taip gali atsitikti kuomet dėl automatizacijos ir robotizacijos padidėja produktyvumas ir ekonomika gali augti mažinant užimtumą.[1] Kiti mano, kad tai buvo susiję su struktūriniais pokyčiai darbo rinkoje.[2]
Viena iš šio reiškinio priežasčių buvo įvardinta ir globalizacija. Pagal šią teoriją sunkiais laikais įmonės stengiasi perkelti gamybą į užsienio šalis ir taip sumažinti kaštus. Ekonomikai atsigavus su tokios gamybos perkėlimu susijusios darbo vietos negrįžta.
Išnašos redaguoti
- ↑ 2010 m. rugsėjo 9 d. „Automatic reaction“. The Economist.
- ↑ Erica L. Groshen, Simon Potter (2003 m. rugpjūtis) „Has Structural Change Contributed to a Jobless Recovery?“. Niujorko federalinis rezervų bankas.