Eivydų kryžius partizanams

Eivydų kryžius partizanams

Eivydų monumentalus kryžius 1947 m. žuvusiems Žemaičių apygardos partizanams atminti (autorius Antanas Radzvilavičius, 1991 m.)
Eivydų kryžius partizanams
Eivydų kryžius partizanams
Koordinatės
56°00′43″š. pl. 22°04′51″r. ilg. / 56.012011°š. pl. 22.080929°r. ilg. / 56.012011; 22.080929
Vieta Plungės rajono savivaldybė
Seniūnija Alsėdžių seniūnija
Aukštis 4,5 m
Plotas 4 m²
Naudotas Pastatytas 1991 m.

Eivydų monumentalus kryžius Žemaičių apygardos partizanams atminti yra šiaurės rytiniame Plungės rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, Eivyduose (Alsėdžių seniūnija), 0,87 km į šiaurės rytus nuo kelio ŽarėnaiLieplaukėAlsėdžiai (RK4614).

Kryžius redaguoti

Kryžius medinis, monumentalus, kryžmiškas, įstatytas į metalinį karkasinį cokolį. Stiebas ir skersinis tiesūs, stačiakampio skerspjūvio. Skersinis į stiebą įmontuotas iš priekinės pusės. Kryžiaus viršūnės ir pečių galai išplatinti, trilapio dobilo pavidalo. Prie kryžmos priekinės plokštumos prikalta tipinė lieto metalo Nukryžiuotojo figūrėlė, kurią viršuje puslankiu juosia skardos stogelis. Kryžiaus stiebo pagrindas platesnis už liemenį. Jo priekinėje plokštumoje išpjautas įgilintų raidžių 10 eilučių memorialinis užrašas: „PARTIZANAMS / ŽUVUSIEMS UŽ / LIETUVOS / LAISVĘ / 1947. VI. 13 / PR. BUBELIS / ED. GAILIUS / ST. NORKUS / A. RONKAUSKAS / K. SRĖBALIUS“.

Matmenys: stiebo aukštis – 4,5 m, skersinio pečių plotis – 2,5 m.

Kryžius stovi pamiškėje, pasiekiamas pėsčiomis nuo Eivydų kaimo Vingio gatvės.

Istorija redaguoti

Po Antrojo pasaulinio karo Eivydų kaimo apylinkėse veikė Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos Šatrijos (Telšių apskrities) ir Alkos (Mažeikių apskrities) partizanų rinktinės. 1947 m. birželio 13 d. MGB Telšių apskrities skyriaus karinė grupė ir Alsėdžių valsčiaus stribai kaimo šiaurės rytinėje dalyje apsupo Kazio Srėbaliaus–Vikruolio vadovaujamą Telšių rajono partizanų būrį.[1] Kautynių metu žuvo rajono vadas K. Srėbalius ir partizanai Pranciškus Bubelė–Beržas, Edvardas Gailius–Adjutantas, Stasys Norkus–Darius, Antanas Rankauskas–Lazdynas.[2] Jų kūnus stribai parvežė į MGB Alsėdžių valsčiaus poskyrį, o vėliau užkasė miestelio pakraštyje buvusiuose apkasuose.

Partizanams atminti jų žuvimo vietoje 1991 m. birželio 15 d. buvo pastatytas ir pašventintas monumentalus kryžius, kurį sukūrė Antanas Radzvilavičius.

Žuvusiųjų atminimas taip pat įamžintas jų užkasimo vietoje Alsėdžiuose 2004 m. rugpjūčio 29 d. pašventintame paminkle partizanams.

Literatūra redaguoti

  1. Vakarų Lietuvos partizanų sritis: atlasas. Kęstučio, Prisikėlimo, Žemaičių apygardos. – Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), 2010. – P. 173
  2. Lietuvos gyventojų genocidas, 1944–1947. – Vilnius: LGGRTC, 1998. – T. 2 (A–J). – P. 255; – 2002. –T. 2 (K–S). – P. 641, 879, 1062

Šaltiniai redaguoti

  • Lietuvos ypatingasis archyvas. – F. K-1, ap. 3, b. 220. – L. 509–510, 515. – B. 1710. – L. 108; - Ap. 58, b. P-16737. T. 1. – L. 237; – F. V-5, ap. 1, b. 6352. – L. 6; – B. 13989. – L. 1–1v.

Nuorodos redaguoti