Eitučiai
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Eitučiai
Eitučiai
55°53′24″š. pl. 21°36′25″r. ilg. / 55.890°š. pl. 21.607°r. ilg. / 55.890; 21.607 (Eitučiai)Koordinatės: 55°53′24″š. pl. 21°36′25″r. ilg. / 55.890°š. pl. 21.607°r. ilg. / 55.890; 21.607 (Eitučiai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Kartenos seniūnija
Gyventojų (2021) 4
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Eitùčiai
Kilmininkas: Eitùčių

Eitučiai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės pietrytinėje dalyje, 14 km į pietryčius nuo Kartenos ir 2,5 km į rytus nuo Kalniškių kaimo.

Istorija redaguoti

Kaimas susiformavo prie Karkluojos upelio ir į pietus nuo jo buvusiuose miškuose apie XVIXVII a. Pavadintas pirmojo naujakurio Eitučio garbei.

XVIII a. kaimas buvo Kartenos dvaro (valsčiaus, grafystės) Eitučių vaitystės centras. 1846 m. jame stovėjo 14 valstiečių sodybų, o 1849 m. Aleksandravo dvare baudžiavą ėjo 152 baudžiauninkai. Iš jų 30 šeimų išsivadavę iš baudžiavos gavo žemės ir 1870 m. mokėjo grafui Pliateriui išperkamuosius žemės mokesčius.

1923 m. kaime buvo 22 ūkiai. 1949 ir 1951 m. į Sibirą ištremta 13 žmonių: Prano Dyburio, Eduardo Joneckio, Vinco Vaišnoro šeimos ir Petrė Domarkaitė. Likę valstiečiai 1949 m. suginti į Eitučių kolūkį, kuris 1952 m. prijungtas prie Kalniškių kolūkio.

Pokariu dalis kaimo žemių, esančių dešiniajame Karkluojos krante, kartu su kaimo kapinaitėmis, vadinamomis Maro kapeliais, buvo priskirta prie Plungės rajono Mamių kaimo. Melioracijos metu daugeliui gyventojų persikėlus į Kalniškius, Lubius arba Karteną, kažkada antrajame pagal dydį Kartenos apylinkės kaime 2002 m. buvo belikę 5 sodybos.

Gyventojai redaguoti

 
 
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[2] 1923 m.sur.[3] 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur.[4] 1979 m.sur.[5] 1989 m.sur.[6] 2001 m.sur.[7] 2011 m.sur.[8] 2021 m.sur.[9]
103 138 102 74 29 8 6 3 4


Šaltiniai redaguoti

  1. Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
  2. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. 4,0 4,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  6. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  7. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  8. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  9. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.