Eitkūnai

Eitkūnai (vok. Eydtkuhnen, nuo 1938 m. Eydtkau, lenk. Ejtkuny, nuo 1946 m. Černyševskojė, rus. Чернышевское) – Mažosios Lietuvos gyvenvietė Kaliningrado srities rytinėje dalyje, Nesterovo rajone, prie kelio Kybartai–Stalupėnai, ant Lieponos upelio kranto. Yra Eitkūnų geležinkelio stotis (ruožas Karaliaučius–Kybartai), pasienio punktas ir muitinė, devynmetė mokykla, ligoninė. Nuo 2008 m. birželio 30 d. Prigorodnojės kaimo gyvenvietės kaimas,

Eitkūnai vok. Eydtkuhnen rus. Чернышевское
Eitkūnų liuteronų bažnyčios griuvėsiai
Eitkūnai 54°38′31″š. pl. 22°44′17″r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė	Rusija
Sritis	Kaliningrado sritis
Rajonas	Nesterovo rajonas
Gyventojų (2010)	1 139
Altitudė	57 m
Pašto kodas	238000
Tel. kodas	+7 401 44
Vikiteka	Eitkūnai
Kirčiavimas	Eitkū́nai, Černyšèvskojė

Eitkūnų pasienio perėjimo punktas XX a. pradžioje

I pasaulinio karo metu apgriauta miestelio gatvė

Eitkūnų geležinkelio stotis XX a. pradžioje

Etimologija

Nadruvos žemės kaimo pavadinimas lietuviškos kilmės. Jis kildinamas nuo asmenvardžio Eitkus arba Eitkūnas – tokie gyventojai minimi 1557 m.

Miesteliui priskirta ir liaudies etimologija: apie 1890 m. miestelyje lankėsi tautosakininkas Vilius Kalvaitis, kuris išgirdo tokius žodžius: „Eit kūnai į žemę, dušelės – į dangų!“

Istorija

Eitkūnai (Eydtkuhnen) minimi nuo 1539 m. XVII a. pradžioje nutiestas vieškelis Įsrutis–Kaunas, 1837 m. nutiestas plentas А229 Karaliaučius–Minskas, 1860 m. nutiestas geležinkelis Berlynas–Karaliaučius–Kaunas. Tada įrengta pasienio Eitkūnų geležinkelio stotis, didelė muitinė. Per Eitkūnus vyko intensyvi Prūsijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos, nuo XIX a. Prūsijos-Rusijos prekyba.

Iki 1709–1711 m. didžiojo maro ir bado Eitkūnuose ir apylinkėse gyveno beveik vieni lietuvininkai. Po Didžiosios Prūsijos kolonizacijos apsigyveno vokiečių kolonistų. Vietos gyventojai lietuviai labiau asimiliuotis (vokietėti) pradėjo nuo XIX a. vidurio. XIX a. antroje pusėje pamaldos lietuvių kalba Eitkūnų evangelikų liuteronų bažnyčioje jau buvo laikomos nereguliariai, o XX a. pradžioje – tik kartą per metus. Po 1830–1831 m. ir 1863 m. sukilimų, bei XIX a. – XX a. sandūroje apylinkių gyventojai vertėsi iš Lietuvos nuo Rusijos imperijos valdžios persekiojimo bėgančių žmonių pervedimo per sieną. Tarp jų daug žymių politinių, kultūros veikėjų. Lietuvių spaudos draudimo laikotarpiu (1864–1904 m.) per Eitkūnus vyko intensyvi knygnešystė, kontrabanda.

XIX a. antroje pusėje – XX a. pradžioje gyvenvietė labai išsiplėtė. Pastatytos 1887 m. evangelikų liuteronų, katalikų, baptistų bažnyčios, sinagoga (visos sugriautos sovietų valdymo metais). 1914 m. per Pirmojo pasaulinio karo pasienio mūšius Eitkūnai buvo apgriauti, tačiau greit atstatyti. Miestelis turėjo savo herbą ir rotušę, jame veikė katalikų, evangelikų ir baptistų bažnyčios, sinagoga, buvo ligoninė, kelios mokyklos, geležinkelio remonto dirbtuvės, keli bankai, malūnai, pieninė, daug krautuvių, keliolika prekių ekspedicijos kontorų.

1944 m. ir sovietų valdžios metais sugriauta apie 90 proc. pastatų. Po Antrojo pasaulinio karo Eitkūnuose buvo įrengtos didelės Tarybinės armijos kareivinės, dalis jų ir suniokotoje evangelikų liuteronų bažnyčioje.

Kybartietės pedagogės A. Skauronienės pastangomis nuo 1961 m. apie 30 m. mokykloje veikė vienintelės Kaliningrado srityje lietuvių pradinės klasės. Jos iniciatyva 1993 m. įkurta Eitkūnų lietuvių bendruomenė.

Administracija

1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Stalupėnų apskrities gyvenvietė, 1922 m. gavo miesto teises. 1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 6 d. Stalupėnų rajono (rus. Шталлупёненский район), vėliau Nesterovo rajono, 1947 m. birželio 25 d. – 2008 m. birželio 30 d. Černyševskojės apylinkės (Чернышевский cовет) centras. Į apylinkę be Černyševskojės įėjo dar ir Detskojė (vok. Kinderweitschen, nuo 1938 m. Kinderhausen, nuo 1946 m. rus. Детское).

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1818–1945 m.	Stalupėnų apskritis	Gumbinės apygarda
1945–1946 m.	Rytų Prūsija	TSRS
1946–1946 m.	Stalupėnų rajonas	TSRS
1946–2008 m.	Černyševskojės apylinkė Nesterovo rajonas	Kaliningrado sritis
nuo 2008 m.	Prigorodnojės kaimo gyvenvietė Nesterovo municipalinis rajonas	Kaliningrado sritis

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1875 m. ir 1959 m.
1875 m.	1880 m.	1890 m.	1900 m.	1910 m.	1933 m.	1939 m.	1959 m.sur.
3 253	3 318	3 347	3 708	5 539	5 679	4 936	3 030
Demografinės raidos histograma

Lietuviai

• Per Eitkūnus 1940 m. birželio 16 d. į Vakarus pasitraukė Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona, kuris su šeima čia praleido vieną dieną.
• 1929 m. nuo Eitkūnų savo kelionę motociklu per Europos šalis į Indiją pradėjo lietuviai Antanas Poška ir Matas Šalčius.

Nuorodos

• Katalikų bažnyčios griuvėsiai Archyvuota kopija 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto.
• Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
• А. Б. Губин, В. Н. Строкин. Очерки истории Кёнигсберга. Калининградское книжное издательство, 1991. ISBN 5-85500-189-X. стр 122–123
• Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
• Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.