Eišiškių plynaukštė
Eišiškių plynaukštė – plynaukštė pietryčių Lietuvoje, Šalčininkų ir Varėnos rajonuose; Lydos plynaukštės šiaurinė dalis. Iš rytų ribojasi su Ašmenos aukštuma, iš pietvakarių – su Nemuno aukštupio žemuma, iš šiaurės – su Pietryčių lyguma.
Būdingas aukštis – 150–200 m. paviršius kalvotas ir banguotas (stambios žemos ir vidutinio aukščio kalvos ir bangos), yra plokščių raguvų. Susidariusi iš sudūlėjusio moreninio smėlio, priemolio ir priesmėlio. Būdingi dirvožemiai: balkšvažemiai, smėlžemiai ir palvažemiai. Paviršiaus reljefas su plačiais tarpgūbriais ir 1–2 km pločio lėkštašlaičiais slėniais.[1] Plynaukštė susidariusi priešpaskutinio Medininkų ledynmečio pabaigoje.[2]
Eišiškių plynaukštė mažai miškinga,[3] tačiau šiaurėje dunkso Stasylų–Šalčininkėlių miškų masyvas. Per metus iškrinta 700–750 mm kritulių. Hidrografinis tinklas retas (0,8 km/km²): teka Šalčia, Verseka, kiti Merkio dešinieji intakai, telkšo Padvarionių ir Butrimonių tvenkiniai.[4]
Eišiškių plynaukštės šiaurinė dalis miškinga (Stasylų–Šalčininkėlių miškų masyvas, plotas apie 44 km²)[4].
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Kavoliūtė, Filomena (2012). Lietuvos gamtinis pamatas. I dalis. Gelmės ir paviršius (PDF). Vilnius: Vilniaus universitetas. p. 48. ISBN 978-609-459-046-7.
- ↑ Kvarteras Archyvuota kopija 2021-12-03 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos geologijos tarnyba
- ↑ Povilas Balesinovas. „XX amžiuje išnykę Lietuvos ežerai: teritorinė sklaida, išnykimo priežastys ir reikšmė“, magistro darbas. Vilnius: Lietuvos edukologijos universitetas, 2017.
- ↑ 4,0 4,1 Eišiškių plynaukštė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. Algimantas Česnulevičius psl.