Eglė Ridikaitė

Eglė Ridikaitė (g. 1966 m. rugpjūčio 27 d. Kupiškyje) – Lietuvos tapytoja.

Jos darbų yra Nacionalinės dailės galerijos ir Modernaus meno centro kolekcijose, Estijos ambasadoje, privačiose Lietuvos ir užsienio kolekcijose.

Katalogas: "Eglė Ridikaitė : Kūrybos apžvalgos katalogas. Tapyba / Painting 1997-2019", Išleista: 2020, Leidėjas: Contour Art Gallery, Dailininkas: Gytis Skudžinskas, Sudarytoja: Rasa Žukienė

Biografija redaguoti

Gimė 1966 m. Kupiškyje. 1991–1997 m. studijavo tapybą Vilniaus dailės akademijoje^[1]. Nuo 1993 m. dalyvauja parodose, gyvena Vilniuje. 1996 m. stažavosi Paryžiuje, 1998 m. Stokholme.

2014 m. tarptautinėje meno mugėje „ArtVilnius“ pelnė geriausios mugės menininkės apdovanojimą.

Kūryba redaguoti

Ankstyvųjų Ridikaitės paveikslų pagrindinė tema – tuštuma, kuri asocijuojasi su dangaus mėliu, pūkiniais debesimis, tinkuota siena, suglamžyta paklode ar išdidintu popieriaus lapu^[2]. Ant šviesaus fono aliejumi, panašiai kaip juodu ar mėlynu tušu arba rašalu, ji piešia abstrakčias netaisyklingas figūras, pavienius baldų ar kitų daiktų eskiziškus piešinius ar išbraižo visą buto planą pažymėdama ir įvardydama kiekvieną jo detalę. Svarbi funkcija šiuose paveiksluose tenka ranka rašytiems žodžiams, sakiniams ir skaičiams. Kai kada šie įrašai įtraukiami į patį paveikslo pavadinimą. Jie kartu su vaizduojamais motyvais yra paradoksalūs, turi specifinio, tik autorei būdingo humoro, pavyzdžiui, netaisyklingų apskritimų rasterį ji pavadina „Keletas mane globojančių dvaselių“. Patys įrašai ir piešinio pobūdis artimas piešiniams ant sienų viešosiose erdvėse. Vėliau Ridikaitė eina šiuo keliu dar toliau ir tapybą aliejumi pakeičia grafičiams naudojamais aerozoliniais purškikliais^[3].

2020 m. Lietuvos kultūros institutas ir Šiuolaikinio meno centras pristatė video apybraižą „Jewish Vilna in the Works of Eglė Ridikaitė“ (režisierius Mikas Žukauskas, kompozitorius Arturas Bumšteinas).^[4]

Apdovanojimai redaguoti

XI Vilniaus tapybos trienalės laureatė. Ne kartą pelnė Valstybinę stipendiją.

2014 metais išrinkta geriausia Artvilnius’14 menininke;
Vilniaus miesto savivaldybės mero premija (2017 m.);
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2018 m.).
2020 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija

Parodos redaguoti

Eglė Ridikaitė yra surengusi daugiau kaip dešimt personalinių ir dalyvavusi daugiau kaip aštuoniasdešimtyje grupinių parodų.

Asmeninės parodos redaguoti

2018 m. Atėjai, pamatei, išėjai: kultūringos grindys. Surengė Contour Art Gallery. KKKC parodų rūmai, Klaipėda
2017 m. Palikimas: bobutas skarelas, Kupiškio etnografijos muziejus
2016 m. Atėjai, pamatei, išėjai: kultūringos grindys. Surengė Contour Art Gallery. VDA parodų salė „Titanikas“, Vilnius
2016 m. Atėjai, pamatei, išėjai: kultūringos grindys. Surengė Contour Art Gallery. Artifex galerija, Vilnius
2015 m. Palikimas: bobutas skarelas, Panevėžio miesto dailės galerija
2015 m. Palikimas: bobutas skarelas, galerija „Kairė–dešinė“, Vilnius
2014 m. Palikimas: bobutas skarelas, Gdanska Galeria Miejska, Lenkija
2011 m. Tapyba 2008–2009. Galerija XX, Panevėžys
2009 m. Peizažas, paroda su Aiste Kirvelyte. Kauno paveikslų galerija
2007 m. Persekiojantys vaizdai, paroda su Ričardu Nemeikšiu. Galerija „Vartai“, Vilnius
2000 m. Savicko paveikslų galerija, Vilnius
1999 m. Galerija „Kairė–dešinė“, Vilnius

Grupinės parodos redaguoti

2021 m. Nuojautos ir abejonės. Contour Art Gallery, Vilnius
2018 m. Chronometrai. KKKC parodų rūmai, Klaipėda
2017 m. Lietuvos menas: peizažinis mąstymas. Kinijos nacionalinis dailės muziejus, Pekinas, Kinija
2017 m. MAGMA: Kūnas ir žodžiai Italijos ir Lietuvos moterų mene nuo 1965 metų iki šių. Nacionalinė dailės galerija, Vilnius, Lietuva.
2016 m. Postidėja IV. Karas. KKKC parodų rūmai, Klaipėda
2016 m. Postidėja IV. Karas. VDA parodų salė „Titanikas“, Vilnius
2015 m. Postidėja III. Plotas. Panevėžio miesto dailės galerija, Panevėžys
2015 m. Atviros studijos. LTMKS projektų erdvė Malonioji 6, Vilnius
2014 m. Postidėja – Plotas. Galerija „Kairė–dešinė“, Vilnius
2014 m. Laiko Drobulė. Kauno paveikslų galerija
2014 m. Art Vilnius’14. Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“, Vilnius
2013 m. Postidėja – atstatomieji darbai. VDA ekspozicijų salės „Titanikas“, Vilnius; Panevėžio dailės galerija; Klaipėdos parodų rūmai; Kauno paveikslų galerija; Šiaulių dailės galerija
2012 m. Postidėja. VDA ekspozicijų salės „Titanikas“, Vilnius; galerija „101“, Kaunas; Panevėžio dailės galerija
2012 m. (Kaip aš čia patekau) Tapyba Lietuvoje. Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
2009 m. Abstrakcija ir ekspresionizmas: dvi Vilniaus tapybos tradicijos 1960–2009. Galerija „Arka“, Vilnius
2008 m. Vilniaus meno scena nuo 2000. Latvijos nacionalinio dailės muziejaus parodų salė „Arsenāls“, Ryga
2007 m. Independing Drawing GIK No2. Šiuolaikinio meno muziejus, Skopjė, Makedonija
2000 m. Jūs ateisite vėliau. Dailės akademijos galerija, Štutgartas, Vokietija
1997 m. Ten–Atgal. Naujoji galerija HdK, Berlynas
1994 m. Situacija – Tiltas. Galerija „Jutempus“, Vilnius

Išnašos redaguoti

Šaltiniai redaguoti

Eglė Ridikaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011

[1] Eglė Ridikaitė CV^{[neveikianti nuoroda]}

[2] tras.lt|Eglė Ridikaitė. Apie kūrybą (Raminta Jurėnaitė).

[3] Lewben Art Foundation. Europa. Kriketo kamuoliukas. Eglė Ridikaitė, 2010 m. Drobė, aerozoliniai dažai, silikonas, 285.00 x 391.00 cm.

[4] „Jewish Vilna in the Works of Eglė Ridikaitė“

[1]

[2]

[3]

[4]