Egiptiečių kalendorius

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Egiptiečių kalendorius
Naudotas Senovės Egiptas
Pradėtas naudoti III tūkst. pr. m. e.
Panaikintas 22 m. pr. m. e.
Tipas Saulės
Dienų metuose 365
Mėnesių metuose 12 ir Hariu-Renpet
Metų ciklai 1460 metų
Datos pagal Grigaliaus kalendorių
Metų pradžia kintanti
Naudojamos eros
Koptų kalendorius, Armėnų kalendorius, Etiopų kalendorius

Senovės Egipto kalendoriuje – kalendorinė sistema, paremta saulės metais, ir naudota Senovės Egipte nuo seniausių laikų iki I mūsų eros amžiaus, kuomet atlikta kalendoriaus reforma. Metai turėjo 365 dienas ir buvo dalinami į 12 mėnesių po 30 dienų bei penkias papildomas dienas (epagomenae, iš graikų ἐπαγόμεναι) metų gale.

Istorija

redaguoti

Seniausias Egipte naudotas kalendorius buvo lunisoliarinis: laikas buvo matuojamas mėnesiais, kurie atitiko vieną mėnulio ciklą (28-29 dienos), ir kurie buvo apjungiami į saulės metus (apie 365 dienos), kurių pradžią žymėjo Nilo potvyniai. Paprastai vienerius metu sudarydavo dvylika mėnesių, tačiau dėl mėnulio ir saulės ciklų neatitikimo kartais reikėdavo pridėti papildomą keliamąjį mėnesį.

Vėliau įvykdyta kalendoriaus reforma, mėnulio ciklo buvo atsisakyta, ir pereita prie išimtinai saulės ciklu skaičiuojamų metų, t. y. metų, kuriuos sudarė 365 dienos. Kadangi Nilo potvynio pradžia sutapdavo su Sirijaus patekėjimu (tai įvyksta apie birželio pradžią Grigaliaus kalendoriuje), tai tapo svarbiu atskaitos tašku, žymėjusiu žemdirbystės ciklo pradžią, ir kartu naujųjų metų pradžią. Tokio reformuoto kalendoriaus metus sudarė 12 mėnesių po 30 dienų (nebesusijusių su mėnulio ciklu) ir 5 papildomos dienos.

Tačiau kadangi Sirijaus patekėjimas vyko ne tiksliai kas 365 dienų, t. y. Sirijaus (arba sotiniai) metai buvo lygūs maždaug 365.25 dienų, kas ketverius metus susidarydavo 1 dienos paklaida, o kas 100 metų – 25 dienų paklaida. Kadangi toliau kalendorius nebebuvo reformuojamas, Sirijaus patekėjimas greitai nebesutapo su kalendorinių metų pradžia. Valstiečių gyvenimas rėmėsi realiais, t. y. gamtiniais metais, o valstybiniai reikalai ir šventės vyko pagal valstybinį kalendorių. Šių dviejų ciklų neatitikimas kiekvienais metais buvo fiksuojamas: buvo pažymima, kurią dieną tais metais Sirijus tekėjo. Sirijaus patekėjimas su kalendorinių metų pradžia sutapdavo labai retai – tik kas 1460 m., t. y. kuomet susidarydavo 365 dienų paklaida. Tokie metai buvo vadinami didžiaisiais ir specialiai pažymimi. Egipto istorijoje buvo tik keli tokie atvejai: 2781 m. pr. m. e. ir 1321 m. pr. m. e. Ptolemėjų laikais šis sutapimas įvyko 139 m., bet tuo metu senasis kalendorius jau nebuvo naudojamas.

Šis dviejų ciklų neatitikimo fiksavimas leidžia dabartiniams egiptologams nustatyti nemažai Senovės Egipto datų, jeigu tik įrašai mini, kurią dieną tais metais tekėjo Sirijus. Tai taip pat skatina spėliojimus dėl galimos kalendoriaus reformos datos. Manoma, kad ši kalendoriaus reforma galėjo įvykti būtent 2781 m. pr. m. e., kuomet kalendorinių metų pradžia dar sutapo su Sirijaus patekėjimu. Anksčiau egiptologai linkę nukelti galimą kalendoriaus reformą dar seniau, t. y. į 4241 m. pr. m. e., tačiau įrodžius, jog Ankstyvoji Egipto karalystė neprasidėjo anksčiau nei III tūkst. pr. m. e. pabaiga, šis požiūris buvo atmestas.

Nereformuota kalendoriaus struktūra buvo išlaikyta tūkstančius metų. 238 m. pr. m. e. Ptolemėjas III pasiūlė reformuoti kalendorių, kad jis sutaptų Sirijaus metais, pridedant kas ketverius metus vieną papildomą dieną. Tačiau tradicija buvo pernelyg stipri, ir reforma užsitęsė dar keletą šimtų metų. Tik 22 m. pr. m. e. reforma buvo įgyvendinta, pirmą kartą pridedant papildomą dieną ir sinchronizuojant Egipto kalendorių su Julijaus kalendoriumi. Taip buvo sukurtas vadinamasis Aleksandrijos kalendorius, kurį iki mūsų dienų naudoja krikščionys koptai.

Kalendoriaus struktūra

redaguoti

Egiptiečių kalendorinius metus sudarė 12 mėnesių po 30 dienų ir baigiamosios 5 dienos – Hariu-Renpet. Iš pradžių mėnesiai neturėjo savo pavadinimų ir buvo tiesiog numeruojami, žymint jo vietą atskirame sezone, pvz., Pirmasis Acheto mėnuo ir pan. Ilgainiui jiems prigijo ir alternatyvūs pavadinimai, naudoti Viduriniojoje ir Naujojoje karalystėse. XIX dinastijos laikais dauguma mėnesių pakeitė savo pavadinimus, ir metų (bei Acheto sezono) pradžia pavėlinta – perkelta į Džehuti mėnesį (kuris anksčiau buvo antrasis).

Mėnesiai
No. Sezonai Vidurinė karalystė Naujoji karalystė Graikų
Tarimas Užrašymas Tarimas Užrašymas Lotyniškas raštas Graikų raštas
I Achetas I Vepet-Renpet
F15
Mesut-Ra
F31G43X1N5
Z1
C2
Mesore Μεσορή
II Achetas II Techi
t
Aa1 W22
Džehuti
G26X1
Z4
Thoth Θώθ
III Achetas III Menchet
Y5
N35
Aa1
X1
S27
Pa-en-Ipet
G40G1N35M17Q3
X1
B1
Phaophi Φαωφί/Φαῶφι
IV Achetas IV Hut-Heru
O6
X1
D2
D21
Hut-Heru
O10
Athyr Ἀθύρ
V Peretas I Ka-her-ka
D28
Z1
D2
Z1
D28
Z1
Ka-her-Ka
D28 D28
Z2
Choiak Χοιάκ/Χοίακ
VI Peretas II Šef-Bedet
S
I9
M34tZ1
Ta-Abet
X1
G1
D58X1
Z5
Tybi Τυβί/Τῦβι
VII Peretas III Rekeh-Ver
r
kV28G36
r
Mecher
G17
D36
Aa1
D21
Mechir Μεχίρ/Μεχείρ
VIII Peretas IV Rekeh-Nedes
r
kV28nDs
Pa-en-Amenhotep
G40G1N35M17Y5
N35
Htp
X1 Q3
Phamenoth Φαμενώθ
IX Šemu I Renutet
r
nZ7t
t
Pa-en-Renenutet
G40G1N35D21
N35
W24
G43X1
X1
Pharmouthi Φαρμουθί/Φαρμοῦθι
X Šemu II Chonsu
Aa1
N35
M23Z7
Pa-en-Chonsu
G40G1N35Aa1
N35
O34
M23G43
Pachon Παχών
XI Šemu III Chenti-Chet
W18F32
X1
N5
Pa-en-Inet
G40G1N35M17K1
N35
X1
N25
Payni Παϋνί/Παῦνι
XII Šemu IV Ipet-Chemet
M17Q3
X1
U36t
Ipip
M17Q3M17Q3
Epiphi Ἐπιφί/Ἐπείφ
Hariu-Renpet
O4
D21
Z4G43M4
X1
Epagomene ἐπαγομένη