Efemerai

(Nukreipta iš puslapio Efemeras)
   Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Efemerai (iš gr. ephemeros – trumpalaikis, vienadienis) – vienmečiai augalai, pasižymintys trumpu vegetacijos periodu. Dar vadinami terofitais, nes nepalankų vegetacijai laikotarpį praleidžia dirvožemyje sėklų pavidalu.[1] Šiai ekologinei grupei priklauso įvairių sistematinių grupių augalai, per trumpą vegetacinį periodą pražystantys, greitai subrandinantys sėklas ir tuomet nunykstantys. Tokią augimo strategiją turi augalai, prisitaikę gyventi buveinėse, kuriose vegetacijai palankios sąlygos yra trumpalaikės.

Galima išskirti tikruosius efemerus – tai vienmečiai augalai, kurie po itin trumpo vegetacinio periodo (1,5–2,5 mėn.), subrandinę sėklas visiškai nunyksta; efemeroidus – daugiamečius augalus, kasmet augančius tik trumpą vegetacijai palankų periodą, kurių antžeminė dalis po žydėjimo ir vaisių subrandinimo nunyksta, tačiau išlieka požeminės vegetacinės struktūros (pvz. svogūnai, šakniagumbiai, šakniastiebiai); efemerofitus – tai augalai pasantai – perėjūnai, kurie laikinai pasirodo dirbtinėse, antropogeninėse augavietėse .[1][2]

Sausų buveinių efemerai redaguoti

Tai vienmečiai žoliniai augalai, prisitaikę augti sausose buveinėse, kurioms būdingas trumpas periodas, kuomet drėgmės kiekis palankus vegetacijai. Lietuvoje šie augalai auga pajūrio ir kontinentiniuose smėlynuose, žvyringuose dirvožemiuose, kuriuose pakankamas drėgmės kiekis būna pavasarį, tad šių augalų aktyvi vegetacija baigiasi iki vasarinės sausros. Tai dažniausiai smulkūs, žemi (iki 25cm aukščio) augalai.[2]

Efemerai taip pat auga ir antropogeninės kilmės augavietėse: pagelžkelėse, šiukšlynuose, griuvėsiuose, pakelėse, dykvietėse, ant atviro dirvožemio, dirbamuose laukuose. Čia dėl žmogaus veiklos (pvz.: žemės arimo) vegetacijai palankios sąlygos trumpos.

Lietuvoje aptinkami sausų buveinių efemerai: pavasarinė ankstyvė (Erophila verna), baltažiedis vairenis (Arabidopsis thaliana), skėtinė rieskė (Holosteum umbellatum), tripirštė uolaskėlė (Saxifraga tridactylites), smiltyninė neužmirštuolė (Myosotis stricta), gojinė anksta (Draba nemorosa) ir kt. [2][3]

Periodiškai apsemiamų buveinių efemerai redaguoti

Daugelis vandens telkinių pasižymi periodiniu krantų užtvindymu (dėl lietaus, pavasarinio tirpsmo vandens), dažnai suformuojančiu didelius kiekius nuosėdų ant dirvožemio. Tokiose buveinėse daugiamečiai augalai sunkiai įsitvirtina, tačiau atoslūgių metu susidaro palankios sąlygos sudygti ir klestėti vienmečiams trumpos vegetacijos augalams – efemerams. Jie gali sudaryti gausias populiacijas, ypač jei palankios trofiškumo sąlygos ir (šiai buveinei būdinga) mažai konkurentų. Vienas būdingiausių šios buveinės augalų – 3–5 (10) cm aukščio vandeninė dumblenė (Limosella aquatica). Čia taip pat paplitę ir vienamečiai aukštaūgiai balandos (Chenopodium), rūgties (Persicaria), lakišiaus (Bidens), čeriuko (Rorippa) genčių augalai.[2]

Laikinai užmirkusiuose reljefo pažemėjimuose, dirbamuose laukuose, pagrioviuose pasitaiko apyretė mažoji strugena (Myosurus minimus).[4]

Pavasariniai efemeroidai redaguoti

Tai daugiamečiai žoliniai augalai, kurie žydi bei brandina vaisius kovo – gegužės mėnesiais, ypač gausūs plačialapiuose ir mišriuose miškuose. Saulės šviesos atžvilgiu plačialapiuose miškuose žoliniams augalams palankiausias periodas yra ankstyvas pavasaris, kol dar nėra sutankėjusi medžių laja, kurio metu ir klesti pavasariniai efemeroidai.[5] Kitaip nei terofitai, šie augalai nepalankų vegetacijai laikotarpį praleidžia dirvožemyje ne sėklų, o šakniastiebių, šakniagumbių, svogūnų pavidalu, gali būti vadinami geofitais arba geoefemeroidais[1]. Lietuvoje birželį šių augalų antžeminės dalys visiškai nunyksta, juos pakeičia ūksmingų vietų augalai. Lietuvos plačialapiuose bei mišriuose miškuose paplitę pavasariniai efemeroidai: baltažiedė plukė (Anemone nemorosa), geltonžiedė plukė (Anemone ranunculoides), paprastasis rūtenis (Corydalis solida), muskusinis ūksminas (Adoxa moschatellina), paprastoji vištapienė (Gagea lutea), pavasarinis švitriešis (Ficaria verna), meškinis česnakas (Allium ursinum) ir kt.[5] Efemeroidais taip pat laikytini kai kurie sporiniai induočiai, pavyzdžiui, varpeniai (Botrychium).[6]

Šaltiniai redaguoti

  1. 1,0 1,1 1,2 Dagys J. (red.). Botanikos terminų žodynas. Mintis, 1965.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 Ulevičius A., Tupčiauskaitė J. Ekosistemų praktikumas: buveinės ir būdingosios jų rūšys. VU GMF Ekologijos ir aplinkotyros centras, 2013.
  3. Dagys J. Augalų ekologija. Vilnius: Mokslas, 1980.
  4. Lazdauskaitė Ž., Pavasarį žydintys augalai, Vilnius, Mokslas, 1985, 66 psl.
  5. 5,0 5,1 Tupčiauskaitė J. Botanikos Mokomoji lauko praktika. Stuomeninių augalų mokomųjų ekskursijų konspektai, užduotys ir kontroliniai klausimai, Mokomoji knyga, Vilnius, 2012.
  6. Johnson-Groh, C. L., Lee, J. Phenology and demography of two species of Botrychium (Ophioglassaceae). 2002, American Journal of Botany. 89 (10): 1624–1633.