Edvardas Paulavičius (1837)

Apie kitą žmogų (dailininką) tokia pat pavarde ir vardu žr. Edvardas Paulavičius
Edvardas Paulavičius (1837)
Paulavičiai
Herbas „Przyjaciel“
Herbas „Przyjaciel“
Gimė 1837 m. kovo 30 d.
Lapgirių dvaras
Mirė 1895 m. (~58 metai)
Pavirvytės dvaras
Tėvas Juozas Bernardas Paulavičius
Motina Marija Dokalska
Sutuoktinis (-ė) Marija Šaniavska
Vaikai Janas, Kazimieras, Marija, Juzefas Marianas, Jadvyga, Anelė, Zofija, Vanda ir Edvardas

Edvardas Paulavičius (lenk. Edward Pawłowicz; 1837 m. kovo 30 d. Lapgirių dvare (Kauno gubernijos Raseinių paviete) – 1895 m. Pavirvytės dvare (Kauno gubernijos Šiaulių paviete)) – Lietuvos bajoras, Lenkijos pedagogas.

Biografija redaguoti

Kilęs iš Žemaitijoje žinomos Paulavičių giminės. Tėvas Juozas Paulavičius buvo apsišvietęs bajoras, Zubovų dvarų valdytojas. Dar iki 1861 m. reformos pažįstamiems dvarininkams jis siuntinėdavo laiškus, įtikinėdamas baudžiavos panaikinimo būtinybe. J.Paulavičiaus šeimoje augo sūnus Edvardas, dukterys Stefanija ir Emilija.

E.Paulavičius 1856 m. baigė Šiaulių gimnaziją (jos statyba rūpinosi tėvas) ir toliau pradėjo studijuoti mediciną Maskvos universitete. Vėliau mokslus tęsė Dorpato universiteto Fizikos–Matematikos fakultete, aukštosios mokyklos baigimo diplomą įgijo 1861 m.

Po vienerių metų pradėjo dirbti valstybinėje Kališo berniukų gimnazijoje: dėstė gamtos pažinimą ir geografiją, vėliau taip pat matematiką ir fiziką. Nuo 1866 m. kartu mokytojavo ir Kališo mergaičių gimnazijoje. Netrukus iš valstybinio darbo pasitraukė ir mieste įkūrė keturmetę progimnaziją, po dvejų metų peraugusią į šešiametę. Būdamas jos vadovu sugebėjo pasiekti aukštą mokymo lygį, progimnazija ėmė garsėti visoje Lenkijos Kongreso karalystėje. Buvo aktyvus visuomenininkas, prikausė įvairiom muzikinėm ir labdaros draugijom Varšuvoje bei Kališe. Vedė miesto archyvaro dukterį, šeima susilaukė devynių vaikų (duktė Jadvyga, užaugusi ir ištekėjusi už Reinoldo Daugirdo, tapo istorikės ir pedagogės Vanda Daugirdaitės-Sruogienės motina; duktė Anelė susirašinėjo su Povilu Višinskiu ir svajojo ištekėti už turtingo žmogaus, kad galima būtų išleisti lietuvių kalbos žodyną).

1883 m. Edvardas Paulavičius grįžo į Žemaitiją, kur paveldėjo Pavirvytės dvarą. Pavirvytėje tęsė tėvo tradiciją šviesti ir mokyti dvaro darbininkus. Tarp tokių auklėtinių buvo ir būsima rašytoja Marija Ivanauskaitė (dirbo kaip namų siuvėja) bei Ona Bagnickaitė, vėliau pelniusi pirmosios Lietuvos menininkės–tekstilininkės vardą. Buvo mokoma lenkų bei prancūzų kalbų ir literatūrų, skambinti fortepijonu, piešti, taip pat kt. disciplinų. Tam tikslui pasitarnavo ir dvaro biblioteką, kurią kaip dovaną E.Paulavičius parsigabeno iš Kališo progimnazijos. Knygos taip pat buvo skolinamos pažįstamiems, tuo naudojosi ir būsimieji profesoriai Mykolas, Vaclovas bei Viktoras Biržiškos, gyvenę netolimuose Viekšniuose.

Šaltiniai redaguoti