Edvardas Grūbė
| Edvardas Grūbė latv. Edvards Grūbe | |
|---|---|
| Gimė | 1935 m. lapkričio 3 d. Ryga |
| Mirė | 2022 m. gegužės 17 d. (86 metai) Ryga |
| Sutuoktinis (-ė) | Inta Celminia |
| Veikla | latvių tapytojas |
| Organizacijos | Latvijos dailės akademija |
| Pareigos | profesorius |
| Alma mater | Latvijos dailės akademija |
Edvardas Grūbė (latv. Edvards Grūbe, 1935 m. lapkričio 3 d. Ryga – 2022 m. gegužės 17 d. Ryga ) latvių tapytojas.
Biografija redaguoti
Žmona dailininkė Inta Celminia. 1955–1961 m. studijavo Latvijos dailės akademijoje pas E. Kalninį. 1960–1971 m. dėstė Rygos taikomosios dailės mokykloje, nuo 1964 m. – Latvijos dailės akademijoje. Nuo 1992 m. profesorius.
Kūryba redaguoti
Kuria peizažus, portretus, figūrines kompozicijas („Rytų vėjas“ 1961 m., „Oskaras“, „Vyrai su laimikiu, Žvejai“, abu 1963 m., „Pro senus miesto vartus / Latvių šauliai“ 1967 m., „Duona“ 1969 m., „Langas“ 1970 m., „Pokalbis“ 1979 m., „Žiemos peizažas“ 1983 m., „Vaikas“ 1988 m.). Paveikslams būdingas žanro neapibrėžtumas, dekoratyvumas, statiškas ritmas, monochrominis koloritas, skirtingų faktūrų deriniai. Nuo 1964 m. dalyvauja parodose. 1975 m. Baltijos šalių tapybos trienalės laureatas.[1]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Lijana Šatavičiūtė. Edvardas Grūbė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 200 psl.