Eberau
Eberau (vok. Eberau) – miestas rytinėje Austrijos dalyje, netoli pasienio su Vengrija. Išlikusi viduramžių pilis, bažnyčia.
| Eberau vok. Eberau | |
|---|---|
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Austrija
|
| Žemė | Burgenlando žemė |
| Gyventojų | 917 |
 Vikiteka |
Eberau |
Istorija
redaguotiRomos imperijos laikais, ši vietovė buvo Panonijos provincijos dalis. Žlugus imperijai, dėl masinės migracijos ir karų, vyko eilė pokyčių, kol galiausiai apie 900 m. vietovė tapo Vengrijos dalimi. Tuomet vadinosi Monyorókerék ir pirmą kartą paminėta 1221 m., kuomet dovanojimo aktu karalius Andrius II patvirtino kai kurių kaimų globos teisių perleidimą vienuolynui.[1]
1297 m. valdymo teisė buvo perduota Hėderių šeimai, o 1369 m. karaliaus Liudviko I patvirtinimu Elerbacheriams iš Švabijos. Jie pastatė dabartinę Eberau pilį apie 1400 m., o pirmieji savaitiniai turgūs vyko 1448 m. Vokiškas vietovardis Eberau pirmą kartą paminėtas dokumente 1465 m., kai Bertoldas II pasirašė dokumentą kaip „Eberau valdovas“. Du jo sūnūs Johanesas ir Steponas palikuonių neturėjo, o valda atiteko kardinolui arkivyskupui Tamašui Bakočui iš Erdeudo ir jo broliams, kurie nuo to laiko save vadino grafais Erdődy de Monyorókerék es Monoszló.
Kai 1557 m. vienas iš jų palikuonių Petras II tapo Kroatijos banu, Eberau atiteko grafui Nikolajui Zriniui.
1613 m. Zrinių šeima prarado valdžią, o netrukus Eberau vėl atiteko Erdėdžių giminei.
1615 m. Eberau suteiktos turgaus teisės. 1664 m. karo metu prieš Turkiją Eberau pilis atliko strategiškai svarbų vaidmenį (ypač, per Mogersdorfo mūšį).
Iki 1920–1921 metų Eberau, kaip ir visas Burgenlandas, priklausė Vengrijai. Po Pirmojo pasaulinio karo, 1919 m. Šv. Žermeno ir Trianono sutartimis, teritorija buvo perleista Austrijai. Nuo 1921 m. miestas priklausė tuomet naujai įkurtai Burgenlando federalinei žemei.
