Talkas

Talkas

Savybės
Kategorija	Mineralas, Silikatų klasė, filosilikatų grupė
Cheminė formulė	magnio silikato hidroksidas, Mg₃Si₄O₁₀(OH)₂
Identifikacija
Spalva	balta, pilka iki žalsvos
Brėžis	Baltas
Kristalo sistema	Monoklininė
Skalumas	tobulas
Lūžimai	nelygūs
Kietumas pagal Moso skalę	1
Blizgesys	vaško ar perlo
Lūžio rodiklis	nepermatomas
Specifinis tankis	2,5-2,8

Talkas – silikatų klasės mineralas. Chemiškai tai magnio silikato hidroksidas.^[1] Cheminė formulė (Mg₃Si₄O₁₀(OH)₂). Dėl panašumo į muilą vadinamas muilo akmeniu.

Talko atmainos:

Statitas – tankus masyvus talkas
Minesotaitas – minerale yra geležies priemaiša (iki 50 %)
Vilemseitas – minerale didelė nikelio priemaiša
Agalitas – smulkiapluoštinė atmaina
Taurusis talkas – permatomas šviesus talkas

Savybės redaguoti

Kietumas pagal Moso skalę yra 1. Talkas gali būti baltos, pilkos, žalsvos ir beveik sidabrinės spalvos. Dažniau skaidrus, tačiau pasitaiko ir neskaidrus. Skalumas tobulas, lūžis nelygus. Riebus, atsparus kaitrai, rūgštims, šarmams. Pasitaiko natrio, aliuminio, kalcio, titano, mangano priemaišų.

Susidarymas redaguoti

Talkas – metamorfinis mineralas susidaro metamorfizuojantis magnio mineralams tokiems kaip serpentinas, piroksenas, amfibolas, olivinas ir kitiems kai juos veikia anglies dioksidas ir vanduo.

Serpentinas + Anglies dioksidas → Talkas + Magnezitas + Vanduo $2Mg_{3}Si_{2}O_{5}(OH)_{4}+3CO_{2}\rightarrow Mg_{3}Si_{4}O_{10}(OH)_{2}+3MgCO_{3}+3H_{2}O$

Talkas taip pat formuojasi kai reaguoja dolomitas ir silicio dioksido mineralai (kvarcas, chalcedonas ir t. t.). Ši reakcija yra tipinė skarnifikacijos reakcija.

Dolomitas + Kvarcas + Vanduo → Talkas + Kalcitas + Anglies dioksidas $3CaMg(CO_{3})_{2}+4SiO_{2}+H_{2}O\rightarrow Mg_{3}Si_{4}O_{10}(OH)_{2}+3CaCO_{3}+3CO_{2}$

Talkas taip pat susidaro magnio turtingiems chloritams reaguojant su kvarcu

Chloritas + Kvarcas → Kianitas + Talkas + H₂O

Panaudojimas redaguoti

Talkas naudojamas sumaltas ir barstomas ant gaminių, kad pastarieji nesuliptų. Taip pat naudojamas popieriaus ir gumos pramonėje, parfumerijai, kosmetikai.^[2]

Radimvietės redaguoti

Talko telkiniai yra Indijoje, Italijoje, JAV, Kanadoje, Rusijoje, Vokietijoje, Pietų Afrikos Respublikoje.

Pavojai redaguoti

Dažnai įkvepiant talko dulkes išsivysto liga talkozė. Ją dažniausiai serga žmonės, kasantys talką.

Šaltiniai redaguoti

↑ Talkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 451 psl.
↑ Giedrius Bičkauskas, Antanas Brazauskas, Arūnas Kleišmantas, Gediminas Motuza. Bendrosios geologijos pratybos. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2011, 50 p. ISBN 978-609-459-047-4.

[1] Talkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 451 psl.

[2] Giedrius Bičkauskas, Antanas Brazauskas, Arūnas Kleišmantas, Gediminas Motuza. Bendrosios geologijos pratybos. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2011, 50 p. ISBN 978-609-459-047-4.

[1]

[2]