Dzialdovas

Dzialdovas (lenk. Działdowo, vok. Soldau) – miestas Lenkijos pietryčiuose, (Varmijos Mozūrų vaivadija) prie Vkros intako Dzialdovkos upelio, Dzialdovo apskrities centras. 21 100 gyv. (2003 m.).

Dzialdovas lenk. Działdowo
Kryžiuočių pilis
Dzialdovas 53°14′00″ š. pl. 20°11′00″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Varmijos Mozūrų vaivadija
Gyventojų (2006)	20 824
Plotas	13,35 km²
Tankumas (2006)	1 560 žm./km²
Vikiteka	Dzialdovas

Pro Dzialdovą eina geležinkelis Hava-Nasielskas ir Nidzica-Brodnica. Yra metalo konstrukcijų gamykla, stiklo, statybinių medžiagų, baldų, avalynės, maisto pramonė; spaustuvė.

Istorija

Dzialdovo vietoje buvusią prūsų sasnių pilį XII a. pab. užėmė Vokiečių ordinas. Į apylinkes nuo XIV a. kėlėsi kolonistai iš Mozūrijos. 1340–1350 m. Vokiečių ordinas čia pastatė savo pilį, prie jos kūrėsi Soldau gyvenvietė. Miesto teisės nuo 1344 m.

1409 m. miestas sudegintas lietuvių. XV a. dėl Dzialdovo su kryžiuočiais kariavo lenkai, kurie 1410 m. ir 1454 m. trumpai jį buvo užėmę. Po 1466 m. Torunės taikos Dzialdovas liko Vokiečių ordinui. Nuo 1525 m. Prūsijos kunigaikštystės, nuo 1657 m. Brandenburgo hercogystės, nuo 1701 m. Prūsijos karalystės, nuo 1871 m. Vokietijos imperijos miestas.

XVI a. – XVIII a. prekybos ir amatų miestas. Nuo 1530 m. čia paplito evangelikų liuteronų tikėjimas. XIX a. lenkybės centras Mozūrijoje. 1920 m. atiteko Lenkijai. Per Antrąjį pasaulinį karą veikė koncentracijos stovykla. 1920–1975 m. ir nuo 1999 m. – Dzialdovo apskrities centras.

Architektūra

Išlikusi barokinė rotušė, statyta 1796 m., 1922 m. perstatyta, gotikinė kryžiuočių pilis, statyta XIV a. viduryje, iki 1470 m. keliais etapais praplėsta, XVI a. ir XVII a. perstatyta.