Dvarčininkų Pilalė
| Dvarčininkų Pilalė | |||
|---|---|---|---|
  Dvarčininkų Pilalė |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kretingos rajonas | ||
| Seniūnija | Imbarės seniūnija | ||
| Plotas | 0,44 ha | ||
| Žvalgytas | 1960, 1963 m. | ||
Dvarčininkų Pilalė, kitaip – Pilaitė (saugotinas kultūros paveldo objektas) – spėjamo sunaikinto piliakalnio vieta šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Laiviuose (Imbarės seniūnija), 1,2 km į šiaurės vakarus nuo kelio 2704 Seda–Barstyčiai–Salantai , Salanto kairiajame krante.
Vieta redaguoti
Pilale vadinamas aukštumos kyšulys, įsiterpiantis į Salanto slėnį. Jis apie 94 m ilgio šiaurės rytų - pietvakarių kryptimi ir 47 m pločio.[1] Iš šiaurės ir vakarų pusių kyšulį supa upės slėnis, šiaurės rytų pusėje – šaltiniuota griova, o pietuose ir pietryčiuose Pilalė susisiekia su aukštuma. Teritorija buvusi ariama, dirvonuoja.
Teritorijos plotas – 0,44 ha.
1,3 km į pietvakarius yra Laivių kapinynas, Laivių Laumės kūlis ir Laivių piliakalnis.
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Kalvių piliakalnis 35 km Daukšių piliakalnis 15 km |
Apuolės piliakalnis 22 km Mosėdžio piliakalnis 11 km |
Mikytų piliakalnis 16 km |
| |||||||
| Įpilties piliakalnis 23 km |
|
Užpelkių piliakalnis 10 km | |||||||||
| Imbarės piliakalnis 6 km Laivių piliakalnis 1,5 km |
Kartenos piliakalnis 20 km | Gintališkės piliakalnis 7,5 km | |||||||||
Istorija redaguoti
Vietos gyventojai kyšulį vadino Pilale, rečiau – Pilaite, laikė jį piliakalniu.[2] Seniau Pilalė buvo Dvarčininkų kaimo žemėje.
1960 m. žvalgė Juozas Mickevičius, 1963 m. – Lietuvos istorijos institutas (ekspedicijos vadovas Adolfas Tautavičius).
Piliakalniams būdingų įtvirtinimų (pylimų, griovių) ir kultūrinio sluoksnio nepastebėta. Manoma, kad kyšulyje galėjo būti piliakalnis, kurį Salantas seniai nuplovė.[3]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Piliakalnis, vad. Pilale, Dvarčininkų k., Imbarės apyl., Lenino kol. - Archeologinio paminklo pasas. - Surašė Juozas Mickevičius, 1960 m. - Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. - F. 4, b. 6. - L. 74–75
- ↑ Irena Šeškevičienė. Malūnas ir „bravoras“ – baudžiavos laikų palikimas. – Pajūrio naujienos – 2009 m. balandžio 17 d.
- ↑ Adolfas Tautavičius. 1966 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita. - Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. - F. 1, b. 146. - L. 23