Durpynas – vieta, kur yra durpių; durpinė pelkė.[1] Tai biologinis objektas, ekosistema, apimanti kompleksą augmenijos ir jos likučių, susidarančių esant padidėjusiai drėgmei. Dažniausiai formuojasi reljefo pažemėjimuose. Skirtingose geomorfologinėse sąlygose išskiriami žemapelkinių, pereinamųjų ir aukštapelkinių durpynų tipai, besiskiriantys pagal rūšių sudėtį. Durpių kaupimosi procese, sumažėjus mineralinei mitybai, durpynas gali kisti nuo žemutinio iki viršutinio tipo.

Traksėdžių durpynas (Šilutės raj.)

Lietuvos durpynai

redaguoti

Lietuvoje durpynu laikomas didesnio nei 30 cm storio durpių klodas. Lietuvoje durpynai užima apie 9,9 proc. (650 tūkst. ha) šalies ploto, iš jų durpių įmonės naudoja tik apie 0,2 proc. šalies ploto, arba 2,16 proc. (14 tūkst. ha) nuo visų ištirtų durpių telkinių ploto.[2][3] Įvairiu detalumu yra tirti 6685 durpynai, tačiau iš jų tik 830, t. y. 12,5 proc., yra pripažinti durpių telkiniais, kurių ištekliai gali būti panaudoti.[4]

Šaltiniai

redaguoti