Dura-Europas

 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta nuorodų į šaltinius
(pažymėtas nuo 2020 m. lapkričio).

Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su nuorodomis į šaltinius.
Dura-Europas
Δοῦρα Εὐρωπός
DuraEuropos-PalmyraGate.jpg
Palmyros vartai – pagrindinis įėjimas į miestą

Dura-Europas
Koordinatės 34°24′49″ š. pl. 40°43′48″ r. ilg. / 34.41361°š. pl. 40.73000°r. ilg. / 34.41361; 40.73000Koordinatės: 34°24′49″ š. pl. 40°43′48″ r. ilg. / 34.41361°š. pl. 40.73000°r. ilg. / 34.41361; 40.73000
Vieta Flag of Syria.svg Sirija, Deir ez Zoro muchafaza
Regionas Mesopotamija
Istorija
Statytojas Seleukidai
Pastatytas III a. pr. m. e.
Sugriautas 257 m.
Laikotarpis antika
Tauta graikai, partai, romėnai
Informacija
Kasinėjimų datos 1922-1937
1986-
Vikiteka Commons-logo.svg VikitekaVikiteka

Dura-Europas – senovinis miestas rytų Sirijoje, netoli Irako sienos ir Abu Kamalio miesto, prie Kalat es Salihijos kaimo. Įsikūręs ant skardžio, prie dešiniojo Eufrato upės kranto.

IstorijaKeisti

Miestas įkurtas Seleukidų dinastijos 303 m. pr. m. e. kaip punktas prekybiniame rytų-vakarų kelyje pagal Eufrato upę. Ties Dura-Europu vyko perkėla per Eufratą kelyje tarp Antiochijos ir Seleukijos. Miestas buvo pastatytas pagal žymaus architekto Hipodamo modelį, miesto planas buvo stačiakampis, su centrine agora. II a. pr. m. e. Dura-Europas buvo užimtas Partų imperijos. Mieste gyveno įvairių tautybių žmonės, jame rasta užrašų graikų, lotynų, hebrajų, aramėjų, sirų, hatriečių, palmyriečių, vidurine persų, safaitų kalbomis. 165 m. miestą užkariavo romėnai. 256257 m. Durą-Europą užpuolė Sasanidai, vadovaujami Šapūro I. Po šio antpuolio miestas buvo apleistas ir dingo po smėliu.

 
Sinagogos freska

ArcheologijaKeisti

Nors Dura-Europas buvo minimas daugelyje šaltinių, jis nebuvo atrastas iki pat XX a. Jį atrado vienas britų karys 1920 m., Arabų sukilimo metu. Netrukus pradėti archeologiniai kasinėjimai. Mieste rasta virš šimto papirusų ir pergamentų įvairiomis kalbomis. Atkastos žydų sinagogos liekanos su aramėjišku įrašu, žyminčiu 244 m. Joje rastos gerai išsilaikiusios freskos. Taip pat atkastas seniausias žinomas krikščionių namas-bažnyčia, datuojamas 235 m. Jame taip pat rasta freskų vaizduojančių Kristų Ganytoją, Adomą ir Ievą, Dovydą ir Galijotą. Kitas svarbus rastas pastatas – mitraistų šventykla, datuojama tarp 168171 m. Taip pat išlikę Palmyros vartai, dalis sienų ir įtvirtinimų, Baalo šventykla, citadelės ir rūmų liekanos, pretoriumas ir kt.

Dura-Europas įtrauktas į sąrašą kaip kandidatas tapti pasaulio paveldo objektu.