Duona ir šokoladas
| Pane e cioccolata | |
|---|---|
 | |
| Pavadinimas | Duona ir šokoladas |
| Kilmės šalis |  Italija |
| Režisierius | Franco Brusati |
| Vaidina | Nino Manfredi Johnny Dorelli Anna Karina Tano Cimarosa |
| Metai | 1974 |
| Žanras | komedija, drama |
| Trukmė | 112 min.[1] |
| Kalba | italų, anglų ir vokiečių |
| IMDb įrašas | |
Duona ir šokoladas (it. Pane e cioccolata) – 1974 m. sukurtas filmas apie italų emigrantus.
Filmas įtrauktas į 100 išsaugotinų Italijos filmų sąrašą.[2][3]
Siužetas redaguoti
DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės
Nino – italas emigrantas, palikęs šeimą gimtinėje ir išvykęs uždarbiauti į Šveicariją. Jis nepritampa naujoje šalyje, kurios gyventojai ne itin palankiai žiūti į italus, be to, Nino nuolat persekioja nesėkmės. Jau keletą kartų jis ketino viską mesti ir grįžti namo, tačiau kaskart savimeilė nugalėdavo ir jis likdavo. Jo vienintelė draugė – graikė Elena, emigravusi su sūnumi dėl politinių motyvų,
Nino dirba laikiną darbą kavinėje oficiantu ir konkuruoja dėl pastovios darbo vietos su kitu emigrantu turku. Jam pavyksta gauti darbą, tačiau netrukus jo vėl netenka. Vėliau Nino susipažįsta su italu pramonininku ir įsidarbina jo namuose. Vos atrodo, kad reikalai pradėjo taisytis, pramonininkas mirša, prieš tai spėjęs pasiskoliti ir išleisti visas Nino santaupas. Jis persikrausto gyventi į baraką su statybos dirbančiais tautiečiais, vėliau darbuojais paukščių fermoje. Galiausiai Nino nusprendžia pakeisti įvaizdį: nusidažo šviesiai plaukus, pradeda rengtis kaip vietinis, tačiau bare, stebėdamas futbolo rungtynes, išsiduoda ir vėliau išsiunčiamas iš šalies.
Pagrindiniai aktoriai redaguoti
- Aktorius – vaidmuo
- Nino Manfredi – Džovanis „Nino“ Garofolis
- Johnny Dorelli – italų pramonininkas
- Anna Karina – Elena
- Tano Cimarosa – Džidži
- Paolo Turco – Džianis
- Ugo D‘Alessio – Pietro
Pagrindiniai apdovanojimai redaguoti
- Berlyno kino festivalis – Sidabrinis lokys
- Berlyno kino festivalis (nominacija) – Auksinis lokys
- Cezario apdovanojimas (nominacija) – geriausias užsienio filmas
- David di Donatello – geriausias filmas, geriausias aktorius (N. Manfredi)
- Nastro d'argento – geriauais originalus scenarijus
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Canby, Vincent (July 14, 1978), "Movie Review — Pane e Cioccolata (1973)", The New York Times. Nuoroda tikrinta 24 gruodžio 2009
- ↑ Massimo Borriello (2008-03-04). „Cento film e un'Italia da non dimenticare“. Movieplayer.it. Nuoroda tikrinta 2014-08-28.
- ↑ „Pane e cioccolata / i cento film“. Rete degli Spettatori. Nuoroda tikrinta 2014-08-28.