Dunojaus-Juodosios jūros kanalas

Dunojaus-Juodosios jūros kanalas (rumun. Canalul Dunăre-Marea Neagră) – laivybos kanalas, jungiantis Juodosios jūros Konstancos uostą Agigeą ir Dunojaus upės uostą Černavodą.

Kanalas pažymėtas raudonai, Dunojus – mėlynai
Kanalas ties Černavoda
Agigeos uostas ir kanalo pirmasis šliuzas

Kanalo ilgis 64 km 410 m, vidutinis gylis 7 m, plotis – 70-90 m. Šiaurinė kanalo atšakos: Poarta Albe – Midija Nevodari ilgis 34,6 km, vidutinis plotis – 50 m ir 5,5 m gylis.[1] Kanalas buvo kasamas 19491987 m., turi 2 šliuzus: Agigea ir Černavode. Dunojaus-Juodosios jūros kanalas sutrumpina kelią 400 km.

Istorija redaguoti

1948 m. Stalino pasiūlymu buvo nuspręsta kasti šį kanalą. Nuo 1949 m. kanalo trasoje pradėti statyti darbo lageriai, kuriuose patalpinti nuteistieji iš kalėjimų, kolektyvizacijai nepaklusę valstiečiai, Rumunijos fašistai, žydai-sionistai ir kiti neproletariškos kilmės žmonės. Rumunijos komunistai šį kanalą vadino „buržuazijos kapu“. Didžioji darbų apimtis buvo atlikta rankomis ir skirtingais paskaičiavimais nuo 1949–1953 m. čia žuvo nuo 10–200 tūkstančių žmonių.

Kanalo trasa ėjo per uolienas, todėl nepaisant Vidaus reikalų ministerijos pastangų, kanalas iki 1953 m. nebuvo baigtas. Kanalo statyba išsekino Rumunijos ekonomiką, todėl 1952 m. darbai buvo tyliai sustabdyti, projekto vadovai sušaudyti ir 23 metus kanalo statybos darbai įšaldyti.

1976 m. Rumunijos prezidentas Nikolajė Čaušesku nusprendė pabaigti kanalo statybos darbus. Pasitelkus sunkiąją kalnakasybos techniką kanalas buvo pastatytas 1984 m., o šiaurinė atšaka – 1987 m. Kanalo statybos darbai kainavo apie 2 milijardus eurų, bet dėl mažo kanalo gylio šiandien menkai naudojamas. 2006 m. kanalas davė tik 2 mln. eurų pelno.

Kanalas yra trečias pagal dydį pasaulyje po Sueco ir Panamos kanalų ir pirmas pagal statybos metu atliktų žemės darbų apimtis.

Taip pat skaitykite redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2008:166:0031:0032:LT:PDF Europos Sąjungos oficialusis leidinys, VIDAUS VANDENŲ KELIŲ TRANSPORTAS

Nuorodos redaguoti