Dubingių pilis

55°03′34″ š. pl. 25°26′38″ r. ilg. / 55.05944°š. pl. 25.44389°r. ilg. / 55.05944; 25.44389

Dubingių pilis

Vieta	Dubingiai
Įkurtas	XIII a.
Rūmų stilius	neišlikę
Bajorų giminės	Radvilos

Dubingių pilis (Pilies kalnas) – Lietuvos pilis Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje, į pietvakarius nuo Dubingių, Asvejos ežero saloje, (dab. likęs pusiasalis) kalvoje, vadinamoje Pilies kalnu.

Istorija redaguoti

Rašytiniuose šaltiniuose Dubingių pilis minima nuo XIV a. Tikriausiai XIV a. pirmoje pusėje, 500 m ilgio ir 100–220 m pločio salos kalvoje pastatyta medinė pilis, saugojusi nuo Livonijos ordino puolimų kelią į Vilnių. 1412-1413 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis pastatydino naują pilį, o prieš 1430 m. pilies kieme ir medinę katalikų bažnyčią. XV a. pilis atiteko Biržų - Dubingių šakos Radviloms, jų kelis kartus perstatyta, paskutinį kartą - XVII a. pradžioje. 1547-1548 m. joje penkis mėnesius gyveno Barbora Radvilaitė.

Apie 1565 m. katalikų bažnyčia perduota evangelikams reformatams. 1620 m. Jonušas Radvila vietoj medinės pastatydino mūrinę evangelikų reformatų bažnyčią, kuri 1735 m. sudegė.

Ankstyviausią piliavietės piešinį iš 1872 m. yra palikęs Napoleonas Orda (1807-1883 m.). Jame matyti rūmų ir bažnyčios griuvėsiai. Sprendžiant iš piešinio, rūmai buvo kelių aukštų, su aukštu bokštu. Jie buvo gana panašūs į kitus to meto Radvilų statytus rūmus Nesvyžiuje, Vilniuje, kiek vėliau - ir Kėdainiuose.

XVIII a. viduryje pilis sunyko. Dubingių piliavietė yra didžiausia Lietuvoje.

Nuo 2003 m. piliavietėje vykdomi archeologiniai tyrinėjimai, ištirta buvusi bažnyčia, rastos ir atidengtos buvusių Radvilų rūmų liekanos. Tačiau svarbiausias atradimas – garbingos ir ypatingai Lietuvos istorijai nusipelniusios Radvilų giminės palaikai.

Tyrimai redaguoti

Dubingių tiltas ties piliaviete

1939 m. Vytauto Didžiojo kultūros muziejus tyrė pilies liekanas. Žvalgomuosius tyrimus 1969 m., 1979 m. ir 1987 m. atliko Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai. 1971 m. istorinius duomenis apie Dubingių pilį apibendrino Romas Batūra.^[1]

Kalvos pietinėje ir pietvakarinėje papėdėje yra pylimo liekanų, ant kalvos išliko XV a. – XVI a. mūrinių pastatų griuvėsių, XVII a. pradžios pilies ir bažnyčios liekanų. Rasta laidojimo kriptų, karstų ir palaikų bei spėjamos presbiterijos pamatų liekanų, juodo šlifuoto marmuro plokščių dalių, žiedas, Jono Kazimiero 1661 m. varinis šilingas, grindų plytelių, čerpių, vinių.^[2]

2003–2011 m. vasarą Dubingių piliavietėje atliktiems kasinėjimus vykdė Vilniaus universiteto archeologai profesorius dr. Albinas Kuncevičius, docentas dr. Rimvydas Laužikas, Ramūnas Šmigelskas, Gintautas Striška, kartu su Vilniaus Universiteto studentais bei Vilniaus jėzuitų gimnazijos moksleiviais; istorinius duomenis tyrė Lietuvos istorijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Raimonda Ragauskienė ir Vilniaus universiteto docentas dr. Rimvydas Laužikas, antropologinius tyrimus ir sugretinimą su ikonografija atliko Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros profesorius dr. Rimantas Jankauskas.

Buvo iškastos penkios perkasos, viena – piliavietės pakraštyje, keturios – bažnyčios vietoje. Kasinėjant buvusios Dubingių evangelikų reformatų bažnyčios vietoje po bažnyčios rūsiais centrinėje dalyje buvo rasta kelios dešimtys kapų, kai kurie jų buvo suardyti per įvairias statybas. Bažnyčios centrinėje dalyje, kur kadaise buvo Dievo stalas, labai negiliai po grindimis rasta 1,5 m ilgio ir 1 m pločio dėžė. Joje ir buvo sudėti aštuonių asmenų palaikai, kurie dėžėje-sarkofage buvo sudėti gana tvarkingai, mėginant išlaikyti anatominę griaučių tvarką. Akivaizdu, kad perlaidota ne atmestinai, bet jaučiant deramą pagarbą perlaidojamiems asmenims. Bijodami apsirikti, archeologai savo radinio negarsino iki 2005 m. gegužės 2 d.

Sugretinus įvairius antropometrinius, istorinius, ikonografinius duomenis nustatyta, kad bažnyčioje buvo palaidoti mažametis Mikalojus Radvila, Kristupo Radvilos Perkūno pirmoji žmona Ana Sapkova, Mikalojus Radvila Juodasis, jo žmona Elžbieta Šidlovecka-Radvilienė (1533–1562 m.), Mikalojus Radvila Rudasis, jo sūnus Mikalojus Radvila, Mikalojaus Radvilos žmona Elena Hlebovičaitė, vaikaitis Jonušas Radvila.^[3]

2009 m. rugsėjo 3–5 dienomis įvyko atsisveikinimo su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Radvilų giminės atstovų palaikais ir perlaidojimo ceremonija. Šių didikų giminės atstovų palaikų perlaidojimu Dubingių piliavietėje, Molėtų rajone rūpinosi speciali Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus potvarkiu sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis. Radvilų giminės atstovų palaikai buvo pašarvoti Dailės muziejaus Radvilų rūmuose Vilniuje (Vilniaus g. 22). Rugsėjo 5 d. didikų giminės atstovų palaikai buvo perlaidoti jų radimo vietoje, buvusios bažnyčios rūsyje. Ši ceremonija buvo Lietuvos tūkstantmečio programos dalis.^[4]